On 24/04/13 08:48, RaR wrote: > >> Turbūt neperdaviau pagrindinės minties. O ji ta, kad valstybė >> skolindamasi dirbtinai pratęsia tą produktyvumo augimą, kol galiausiai >> prieinamas taškas, jog paklausa viršija pasiūlą ir staigiai reikia tą >> produktyvumą mažinti produktyvuolių sąskaita. Plius - kad atlyginimai >> ne iš karto vejasi produktyvumą, kaip tamsta skaitote knygelėse :) >> > > Vėl kažkokios nesąmonės - kaip valdžia skolindamasi didina produktyvumą? > Produktyvumą gali didinti įdiegdamas naujas technologijas, geriau > organizuodamas darbą ir pan. Skolindamasi ji dirbtinai pratęsia produktyvumo auginimo ciklą, kuris jau normaliomis sąlygomis turėjo baigtis. Kas čia neaiškaus? >> Gali, bet o ką aš minėjau apie technologinius pokyčius? Gali >> produktyviesiems atsidėkoti ir kitaip: juos atleisdamas. Netgi >> Lietuvoje yra vietų, kur vienomis sąlygomis moterėlės su rankytėm >> dirbo, o pasikeitus sąlygoms staigiai buvo pakeistos automatizuotom >> linijom. >> > > Na tai puiku. Tu čia nori pasakyti, kad tų moterėlių rankų darbas buvo > produktyvesnis nei automatizuotų linijų aptarnautojų? Tai aišku, kad buvo (iš savininko pusės). Manai, kad savininkai durni ir skaičiuoti nemoka? Čia noriu pasakyti, kad produktyvumas dirbančiąjam gali būti tiek naudingas, tiek žalingas (priklauso nuo sąlygų). Jeigu produktyviai dirbi dirbi, o grąžos negauni - tai.... bet tai OFFTOPICAS. >> Nu o kaip yra šiandien? Valstybė neatspausdina (dar blogiau - >> nepasiskolina už 9 proc) pensijoms išmokėti? Ir tos pensijos, nori >> pasakyti, nepalaiko lietuviškos duonos kainos tam tikrame lygyje? O >> verslo valstybiniai užsakymai NIAM NIAM? O biurokratų vartojimas, ir >> t.t.? >> >> Hyperinfliacijos kol kas nebus, nes mūsų kapitalas iškeliauja palūkanų >> pavidalu. Taip pat žmonių mažėja, ir jie pamažėl išsiveža savo >> kapitalą (dvi ilgalaikės tendencijos). >> > > Jeigu prisispausdintų ir mokėtų tą patį nominalą, tai realiai sumažintų > tas pensijas. Tai jas gali ir taip mažinti, be jokių devalvacijų. O Nesupranti Tu vistiek. Jau aiškinau, kad visos valiutos svyruoja. Svyravimai realiai reguliuojami. Reguliuoti svyravimus galima ir valstybei naudinga linkme, ir tai bus efektyviau, nei kad apiplėšiant pensininkus. Bus tiesiog apiplėšti visi ir iš karto (ir teisingai bus, nes skolos tai valstybinės-tobiš bendros). Visi mažiau verks. Įsivaizduok psichologiją: kada ta bobutė bus piktesnė: vieną kartą sumažinus kursą, ar x3 kart apkarpius pensijas (beje, Kubilo ir co. esminė praeitos kadencijos klaida). Apiplėtus bobutę, bobučių susivienijimas UAB Lietuva už tokį fintą paduos į teismą, o sumažėjus kursui - kas ką supras? > skolinasi dėl to, kad žmonės nenori gauti mažiau. O neuždirbęs niekaip > negausi daugiau, jeigu tau kas nors neduos. klausyk, bet čia tu pasakei taip aiškiai bet kartu ir suveltai (aš supratau), kad manau, jog bobutei šį būtent sakinį reiktų aiškinti 15 kartų, kol ji supras, kodėl ji neuždirbo, ir kodėl neturi tikėtis daugiau. > Nominalų kaitaliojimu > neapgausi net pensininkės bobutės - jai svarbus ne nominalas, o ar gali > iš pensijos už šildymą, vaistus ir maistą susimokėti. Tiesą, pasakius, nematau problemos: man atsibodo žiūrėti, kaip tos bobutės šelpia išlepusius vaikučius/anūkus savo pensijomis. Apskritai pensijos - durnių sugalvotos. Tiems, kas iki šiol nesupranta kas yra tikroji pensija: tai tik vaikai ir pajamos iš sugebėjimų. Prognozuočiau, kad panaikinus pensijas išaugtų lietuviukų gimstamumas. Sveika politika, tsakant. >> Neužmiršk, kad atidavus dalį vartojimo kitiems, saviems būtų darbo >> vietų. Pilnai vidinėje rinkoje pagamintų prekių/paslaugų perkamoji >> galia nesikeistų, o kaip tik - būtų paskatinta tokių prekių/paslaugų >> gamyba. Darbo vietų atsiradimas kompensuotų vartojimo smukimą ir >> ilgainiui duotų naudos, o ir sumažintų trintį valstybėje, mažiau būtų >> zyziančių delfiuose, kapitalo turintiems irgi patinka dirbančios >> valstybės. Aišku, dabartinis atlyginimų ir kainų santykis yra graudus, >> bet tai yra ne valiutos nuolatinės paklausos rinkoje kitimo pasekmė ar >> LTU oligarchų tvarinys, bet visų pirma ilgalaikės idiotų politikos, >> per visus galus skatinančių vartojimą Lietuvoje, pasekmė. >> > > Taigi jau kalbėjome apie žmonių norą gyventi geriau, o ne daugiau > dirbti, apie emigraciją ir laisvas rinkas. Nesinori vėl aiškinti tą patį. Įsiskaityk, ką parašiau viršuje. Vartojimas - pravalgymas, niekur neinvestuojant. Jeigu manai, kad ilgainiui gali tik valgyt, tai vieną rytą atsibudęs nustebsi. > >> O kas draudžia jiems duoti iš rezervo, pradžioje mažiau - o po to - >> daugiau? Lyg ir minėjai, kad palaikai ilgalaikes sėkmės vizijas? >> > > Apie kokį čia rezervą paistai? Tu nori sukauptą lito rezervą išdalinti > užsienio vartotojams eksporto paramos pagalba ir likti prie suskilusios > geldos? Tokių nesąmonių dar negirdėjau. Kokį tik nori rezervą. Visa rytų azija ir lotynų amerika, Rusija, ta pati JK gali išdalinti užsienio vartotojams, o lietuviai - jau ne? Kas tie litoffcai - pasaulio bambos ūkio valdyme?? Nejuokink. Ir kur kokią suskilusią geldą matai? Pasikartosiu - jei neremi savų gamintojų/paslaugų teikėjų, remi svetimus. >> Niekur nerašei, bet aš tave kaip nuluptą perskaitau. Jeigu Tu nenori >> palaikyti gamybos/paslaugų (vietinių darbo vietų), vadinasi - palaikai >> vartojimo lygį. Vadinasi - šiandieninėmis Lietuvos sąlygomis - >> palaikai skolinimąsi ir dotacijas ir Tau atrodo visai normalu kai 1/4 >> tautos turi kažkur blaškytis užsieniuose ir sponsoriauti vietiniams, o >> biudžeto tik 1/2 mes patys (UAB LIETUVA) uždirbame, nors kartais ir >> mėgini kalbėti kitaip. Veidmainystė? >> > > Ir vėl teiginiai be jokių argumentų. Žr. aukščiau (paskutinė pastraipa). Opiat' dvacat' piat' :) Tiesiog visa ši diskusija primena kalbas su aklu lito stabilumo gynėju, manančiu, kad lito stabilumas kažkaip išgelbės ūkį, leis atlyginimų vidurkiui kilti ilguoju laikotarpiu. Kad tai realiai įvyktų, reikalinga ūkio strategija. Kokia yra strategija šiandien: palaikyti status quo, toliau išlaidauti ir tikėtis, kad viskas išsispręs? Visas skyles kamšyti naujais mokesčiais/skolom? Ar Tu mane durnium laikai?