On 19/04/13 08:14, RaR wrote: >> Kaip ten bešauktum, bet ne iki galo supranti reikalą. Iš esmės >> negalima manipuliuoti jaučio ragais? Jaučio ragai jau buvo antrinis >> išvestinis produktas. Pirminis produktas visada buvo kreditai. O >> kreditai, kaip pats, nedurnas būdamas, žinai, jog turi laiko vertę. >> Kad akmens amžiuje visi urve vienam gyveno ir buvo draugai, tai ta >> laiko vertė buvo ne tokia svarbi. Dabar ji - tiesiog būtina, iš ten ir >> valiutos, iš ten ir jų natūralūs svyravimai, ir palūkanos. Priešinsies >> rinkos dėsniams - gausi į dantis ir graušies po to. Kam to reikia? O >> vertės matas dingsta tik hyperinfliuojant, bet ir tai - laikinai. Po >> to žmonės apsiramina ir toliau vartoja tas valiutas, tik gal kitais >> pavadinimais. >> > > Kuo susiję palūkanos ir valiutos kurso numušinėjimas su tikslu atpiginti > šalies darbo jėgą? Palūkanos mokamos ne tik už paskolintus pinigus, bet > ir už kitas skolintas gėrybes, dėl jų nei pinigų, nei kitų gėrybių vertė > nesikeičia. Kodėl staiga imi akcentuoti palūkanas? Aš tik pasakiau, kad nežinai pinigų istorijos, jei apie jaučio ragų manipuliacijas prašnekai, ir tiek. >> Tamstos atžvilgiu nieko nekomentavau lyg ir? Nebent minėjau, kuo mes >> skiriamės: tau patinka didelė bedarbystė ir aukštesni atlyginimai >> (vidutiniai), o man patinka mažesnė bedarbystė ir mažesni atlyginimai >> (vidutiniai). Bet abu žinom, kad tas vidutinis atlyginimas yra mažas. >> Tik skirtingus kelius matom jam kelti (ilguoju laikotarpiu). >> > > Kur aš teigiau, kad man patinka didelė bedarbystė? Aš tik teigiu, kad > mano, o ir, įsitikinęs, absoliučios daugumos žmonių siekis yra ne > galimybė kažką dirbti, o gerai gyventi. Pasirinkime darbas be užmokesčio Vat vat....ne DIRBTI, bet GYVENTI. Gyventi labai daug žmonių nori GYVENTI už svetimus pinigus :) Ko čia nenorėti? > prieš nedirbimas be už mokesčio aš ir dauguma normalių žmonių rinkčiausi > nedirbimą. Ir tikra tiesa, pastovus darbo jėgos kainos numušinėjimas man > neatrodo geras kelias kelti vidutinį atlyginimą. Jį kelti, mano nuomone, > galima, panaikinant darbo rinkos apribojimus su šalimis, kuriose > atlyginimas didesnis; visaip skatinant kapitalo pritraukimą, aukštą > pridėtinę vertę generuojančių darbo vietų kūrimą; gero išsilavinimo, > ypač techninio, prieinamumą kuo didesnei gyventojų daliai; kuo aiškesnių > ir paprastesnių verslo taisyklių kūrimą, biurokratinių apribojimų > mažinimą ir privačios iniciatyvos skatinimą; palankios technologijoms, > ypač naujoms ir pažangioms, visuomenės nuomonės formavimą, žmonių > ekonominį ir techninį švietimą; geros infrastruktūros kūrimą ir > palaikymą. Tai mano, nuomone, ir yra sritys, kuriose valdžia turėtų > dirbti. Valiutos kursui numušinėti daug smegenų nereikia, tik paprastai > iš to nieko gera iš to nesigauna. Jūs kalbate tariamąja nuosaka. Ji taip toli - kažkur kosmose. Gražu, bet abejoju, ar bus įgyvendinta. Viskas planetoje žemėje juda (jeigu nejuda - tai biurokratų kaltė), ir rinka nustato visa ko kainą. Įskaitant ir litą. Ir tai yra labai normalu. Tai, kad Jūs nematot judėjimo, dar nereiškia, kad litas kasdien rinkose nėra vertinamas. Kursas kasdien tai kyla, tai smunka. Ir tai yra normalu. Ir labai normalu yra kursą pamušti esant tinkamoms aplinkybėms, jei jis yra dirbtinai aukštai laikomas. >> Tai o ką, kai prekes veši užsienin, tai neplauks UŽDIRBTI pinigai į >> valstybę? 1999-2008 iš užsienio tikrai atėjo daugiau NEUŽDIRBTŲ lėšų į >> Lietuvą, nei ištekėjo. Bet kas sakė, kad situacija po 2008 negali >> pasikeisti, ar - iš tiesų - nepasikeitė? Ypač turint omeny skandinavų >> bankų kapitalo repatriaciją bankams motinoms. Reiktų patikrint skaičius. >> > > Nematau nieko blogo, kai į Lietuvą ateina daug kapitalo. Tiesą sakant, > jo reikėtų žymiai daugiau. o kam konkrečiai Lietuvai reikia daugiau kapitalo, Tamstos nuomone? > Bėda tik ta, kad kartais jo plaukimas > staigiai sumažėja arba net apsisuka, bet to mes nelabai galime > kontroliuoti, tad tenka susitaikyti. Aišku, efektyviausiai kapitalas > panaudojamas, kai jis investuojamas į darbo vietų kūrimą, gamybą, > kažkokių aukštesnio lygio paslaugų teikimą. Bet netgi jei kapitalas > panaudojamas prekybos centrų ar gyvenamojo būsto statybai, už jį paskui > turi atidirbti, ir tada jau reikia kažką gaminti, parduoti užsieniui. > Labai mažą teigiamą ilgalaikį poveikį turi negrąžinamos pajamos, pvz. ES > parama, nes jos nereikia grąžinti, taigi ir atidirbti, kažką parduoti. > Ją tuo metu panaudoji, turtingesniu pabūni, o toliau lieka viskas kaip > buvę. O jei valdžia už tuos pinigus pristato kokių didžiulių sporto > rūmų, žiūrėk, jie dar ir į pastovų nuostolį išvirsta, jei patys > neišsilaiko ir reikalingos dotacijos. Taip išeina, kad skolintis žvėriškus kiekius yra ok, o spausdintis pinigus - niu niu niu...? Aš suprantu tą teorinį produktyvumo variklį, kurį pateikėt, bet "be careful what you wish for". Yra Lietuvoje berods 2 išlaikytiniai 1 dirbančiąjam, ir situacija tik blogėja visom prasmėm (demografine, mokestine, skolų, asmeninės degradacijos). > Na ir natūralu, kad pas mus daugiau prekybos centrų statoma nei gamyklų > - kai iš ES pastoviai gauni neuždirbtų 10 milijardų, juos reikia kažkur > išleisti - jie grįžta į užsienius mokant už įvežtas prekes. Atleisk, jei nuskambės žiaurokai, bet jei Lietuvos snargliams dar teberūpi kuo mandresniais skudurais pasidabinti, ar naujesne mašina važinėtis, tai jau geriau tokio kapitalo išvis nebūtų - waste of space. Žinau, kad neturiu teisės nurodinėti kaip kitiems gyventi, bet teisę į nuomonę savo turiu. Ir ne aš vienas. >> Kas kokias skolas atidavinėja, aš čia kažką praleidau? >> > > Privatus sektorius atidavinėja. Pvz. žmonės pasiėmė paskolų, daugiausiai > NT turtui pirkti, tad dabar atidavinėja, dar su palūkanomis. O kad > turėtų ką atiduoti, reikia daugiau uždirbti nei vartoti. Jei valstybės > skola nedidės, valdžia irgi atidavinės užsieniui bent palūkanas. Nu ir zjb - turim mes krūvas visokių emigre, kurie atidirbinėja užsieniuose tas palūkanas. Ir Lietuvai nuo to labai gerai? :) Jie ten pamatys, kaip lengva gyventi (tiesa, iš pradžių bus sunku ir baisu), ir negrįš. Nes Lietuva nekenčia lietuvių - iki tokio laipsnio, kad net atiminėja Lietuvos pilietybes. Bet kol privatus atidavinėja, tai valstybinis dvigubai-trigubai tiek praskolina. Ir konkrečiai Tu ir aš nieko negalime padaryti. Tai kas čia laimi? >> Jau minėjau, ką apie lietuvius ir jų mokamus atlyginimus ir šiaip >> verslo/darbo santykius manau. Nenoriu turėt nieko bendro, kol neįrodys >> esantys patikimi. Man mieliau bendrauti su kitais planeta žemė >> gyventojais :) >> > > Na va, o nori, kad dar mažiau būtų mokama. UAB Lietuva valiutos kursas su verslo/darbo santykiais mažai kuo susijęs, bent jau mano galvoje. Viskas yra žmonėse - jei jie normalūs, galima dirbti. O ar man mokės 1000 kupiūrų, ar 10 - man jokio skirtumo, svarbu jų perkamoji galia. O perkamoji galia nuosaikiai (labai populiarus žodis šiais laikais!) devalvavus galia nekris vietinėms prekėms. >> Jei atvažiuosiu plikas, tai būsiu pirmą dieną bedarbis. Tai >> neprisidėčiau prie mažinimo. Bet nematau aš ryšio tarp gyvenimo >> Lietuvoje ir mažo atlyginimo. Aš, asmeniškai, nesiruošiu dirbti už >> realų darbo užmokestį mažesnį, nei uždirbdavau prieš 10 metų (kad ir >> ką rodytų nominali išraiška). Tai būtų labdara, kurios niekas >> nevertintų. Jei jau bus taip blogai ir nebus kur samdytis, aš >> susigalvosiu tokiu atveju kaip dirbti sau 1 dieną per savaitę už tą >> patį mažą samdinio atlygį, ir kitas dienas - ilsėsiuos. Ačiū Dievui, >> jau yra galimybių šiais laikais taip gyventi. >> > > Tai kodėl nori kad kiti Lietuvoje dirbtų už dar mažiau nei dabar? Todėl, kad noriu juos nubausti už tuos prekybcentrius, kurių prisistatė pagal juokingas formules, dabar nežino kur dėti :) Čia pusiau juokauju. > Kaip matau, esi prieš konfiskaciją, tad kodėl vieną iš jos būdų siūlai - > valiutos devalvavimą, tuo būdu atimant dalį žmonių ir įmonių santaupų? Kaip čia pasakius? Devalvacija yra kaip vintilis pertekliniam orui išleisti. Tas oras turės išeiti pro kažkur, ir labai klysti jei manai kitaip. Saikinga devalvacija/infliacija yra labai sveikas dalykas. Nevadinu to konfiskacija. Konfiskacija yra kapitalo kontrolė, NT mokesčiai (kai jau visus mokesčius esi sumokėjęs, moki antrus mokesčius šiaip sau - nes kažkam susišvietė), hyperis - čia yra konfiskacija. > O dėl tos Argentinos nereikia taip jau verkti - BVP vienam gyventojui > nedaug atsilieka nuo mūsų, o Pietų Amerikoje - vidutiniokas, beje, > klestinčią Kiniją vis dar lenkia dvigubai. Aišku, prieš gerą šimtmetį > jos pozicijos buvo ne ką blogesnės nei JAV, bet visokios populistinės > politikos, diktatūros, beje, pastovūs valiutos kurso numušinėjimai, > padarė savo. Beje JAV, be visų kitų skirtumų, tuomet įkūrė FED ir sukūrė > vieną stabiliausių naujųjų laikų valiutų, kas irgi nemažai prisidėjo > prie jos suklestėjimo. Kas dėl Islandijos, tuo labiau dar nėra ko > gailėtis - BVP 2012 metais vienam gyventojui vis dar viršijo ES vidurkį > ir lenkė Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Tai yra common sense - nuo mažesnio lygio gera kilti. Tik prieš sakydamas pasitikrink dar infliacijos lygius abiejose valstybėse, tada pasimatys tikresnis gero gyvenimo vaizdas. >> Atlyginimai mažėtų tik trumpam laikui, bet po to kiltų iš eksporto. >> Devalvacijai priežastis viena - išsekę valiutos rezervai. >> > > Na, bet kilti iki buvusio lygio užtruktų tam tikrą laiko tarpą. O kas > paskui - jeigu nedarbas ir eksporto stoka sprendžiami atlyginimų > numušimu, tai jiems pakilus - vėl tos pačios problemos? Vėl juos > numušti? Tai kaip tada pasiekti tuos didelius atlyginimus? Tavo siūlomas > sprendimo būdas logiškai prieštarauja siekiamiems tikslams. > > Ir pateik duomenis apie tuos išsekusius rezervus. Litai pagal įstatymą > pilnai padengti euriniais rezervais, jų gali nebelikti tik nebelikus > rinkoje litų. Nors pagal dabartinį ir ilgalaikį rezervų dydį, jų liktų > net rinkoje nesant nė vieno lito. Ant šito kabliuko manęs nepamausi. Žinau aš, ką tie euriniai rezervai reiškia, ir kiek to aukso Lietuvos bankas turi (ir Kipras irgi sužinojo, beje) :) O Tu kalbi (gal tiesiog aš taip priimu) panašiai kaip nekurie funkcionieriai, lyg įstatymas būtų svarbiausias dalykas nustatant ilgalaikį valiutos dydį, ar švietimo paslaugų ilgalaikes kainas :) >> Norėtųsi išgirsti konkrečių pvz. Ir ne iš tokios srities, kuri >> išgyvena momentinę krizę, kaip kad 2005-2008 m. buvo su >> statybininkais, kai kiekvienas snarglys kibirų kilnotojas >> užsiprašydavo kosminių pinigų. Aš manau, kad Lietuvoje ne atlyginimai >> kyla, o tiesiog atlyginimai vejasi kainas (apie ką jau diskutavom >> kitame poste). > > Tai tų kosminių pinigų užsiprašydavo dėl, kad prekybininkai kainas > pakėlė, ar vis tik dėl to, kad buvo galinčių ir norinčių tuos pinigus > mokėti? O iš ko kito tie prekybininkai būtų mokėję tiems kibirų nešiotojams, jei ne iš savo uždirbtų/paskolintų pinigėlių, atėjusių per savo prašomas paslaugų kainas? Gal pažadais šėrė (pamatai šiandien, užmokestis - po metų), maža kas ten juos supaisys? :)