On 11/04/13 08:11, RaR wrote: > >> Iš esmės man pochui, ar ES dėka tai vyksta, ar ne ES dėka, bet >> importuotiems degalams mokesčiai sudaro daugiau nei 50proc. Pasižiūrėk >> į 2010m. paveiksliuką ir pamatysi, kur yra subsidijos. >> >> http://www.kaunozinios.lt/naujienos/kokia-benzino-kainos-sudetis-lietuvoje_14195.html >> >> >> Kopūstėliai visuomet susigalvos, kaip save pasimaitinti. Bet >> pasižiūrėk į importo kompoziciją ir pamatysi, kad energijos importas >> iš Rusijos sudaro 1/3 viso importo. Rusija nėra ES dalis, nors akcizus >> ir reguliuoja ES. PVM vietinė valdžia irgi užmeta padorų. Ir tas PVM >> skaičiuojamas nuo galutinės kainos su akzicais jau. Tas pats yra ir su >> elektra (kol kas dar ne visa iš Rusijos - bet prisigalvota mokesčių - >> subsidijų malūnėliams, PVM elektrai). Dujos - pagrindinis šildymo >> "ingredientas". Irgi importuojamas, skirstymo kaina yra axujenna >> (dalis "nuteka" valstybei, reiktų pasigilinti kaip tai yra >> perskirstoma) ir PVM padorus. Kaip ten bebūtų, aš tenorėjau parodyti >> tamstai, kad yra sočiai vietos manevrams, kaip atpiginti energiją LTU >> (ką ir pats žinai, bet išsikalinėji). Bet labai patogu sėdėt ir rinkti. >> > > Visiškai normalu, kad degalai apmokestinami. Visų pirma daug kur kelių > tiesimas ir kita infrastruktūra finansuojama iš biudžeto, tai normalu > kad tos lėšos būtų surenkamos per degalų mokestį. Antra - teršimas, ir Apie kelių tiesimą (+infrastruktūros finansavimą naujų rajonų iš NT įmonių privačių kišenės) geriau nekalbėti, nes aš žinau, kaip realiai tai (būtent - asfalto klojimas) Lietuvoje ir Lenkijoje vyksta. Tiesiog vagiami pinigai, iš ten ir pastovios duobės keliuose. Kodėl Lietuvoje įmonės turi mokėti kelių mokestį, o važinėjasi (kelius drožia) visi privatūs asmenys, vėlgi - koks kvailys sugalvojo šitą nesąmonę? Kada, sukos, Vilniuje sudės normalius šaligatvius - čia gal bent ne taip lengva vogti, kaip asfaltą? > šiaip visuomenei sveikiau riboti degalais varomą transportą, kur tai > įmanoma skatinant transportuotis savo raumenų pagalba - taigi, > papildomas mokestis šiuo atveju turi ir tikslą apriboti konkrečios > prekės vartojimą, panašiai kaip alkoholio ir rūkalų. Na ir aišku, Nežinau kuo dėta sveikata, jeigu tavo maisto produktai pabrangsta N procentų. Ir ar labai čia ekologiška ir sveika? Visa šita nesąmonė dėl ekologiškumo man jau seniai įgrįsusi, nes norint gerinti oro kokybę miestuose reikia apmokestinti ne degalus, o stovėjimo aikšteles ir įvesti įvažiavimo mokesį į miestą, kaip civilizuotuose kraštuose daroma. Tai, kad degalai brangesni oro nė kiek neišvalo! > kadangi prekė turi labai didelę apyvartą ir ją lengva apmokestinti, tai > ir patogus mokestinis šaltinis paprasčiausiam biudžeto papildymui. Su Tas ėjimas lengviausiu keliu neretai išvirsta į ėjimą kvailiausiu keliu. Nenoriu aš remti kyšininkių seselių, mokytojų, nenorinčių dirbti savo darbo, ar kosmonautų biurokratų. > gamtinėmis dujomis šiek tiek kitaip, čia daugiau reikėtų žiūrėti > ekonominio intereso, bet PVM imamas praktiškai nuo visko, o kad > paskirstymas brangus - tai čia jau specifinė problema - ar konkurencijos > nebuvimas, ar žemas efektyvumas, ar viskas kartu. > Niekaip nematau, kad neremdamas eksporto remi importą. Na nebent tuo, > kad tam "rėmimui" atimi iš žmonių pinigus ir juos padovanoji užsienio > pirkėjams ir tuo pačiu susilpnini mūsų pirkėjų galimybes pirkti prekes, > tame tarpe ir importines. Atleisk, bet čia vėl sugrįžom prie uždaro rato: tai kas Tau svarbiau, pasiūla (importas - pirkti) ar paklausa (savi atlyginimai)? Jei neturi atlyginimo, vadinasi telieka tik skolintis. O kai jį turi - skolintis nereikia, ir rezervą susikrauni. Aš manau, kad vienareikšmiškai Lietuvoje šiandien per daug prekių ir per maži atlyginimai. Nes vargu bau ar reikia tų 10 mobiliakų, 3 kompiuterių, 2 namų (pvz butas + sodyba) ir 3 automobilių šeimai. Ir pusė to - į skolą. > Jeigu normaliai skatini eksportą, t.y. > neriboji laisvos prekybos, tai skatini tiek eksportą, tiek importą. Tuo > atveju neremi nei savo, nei užsienio gamintojų, o kažką remti gali vien > savo mokesčių mokėtojų sąskaita. Realybėje nebūna taip, kad neremi nei savo, nei užsienio. Būna - arba remi savo, arba užsienio, nes visi dėl darbo vietų konkuruoja +- laisvoje rinkoje. Jei ne tu laimi - tai užsienio konkurentas. Iš esmės aš irgi už nevaržomą prekybą. Bet mes esam prisirišę prie euro. Todėl valiutos rezervai - ne amžini. O kol mes esam prisirišę ir galim imti maną iš dangaus keturių gardėsių pavidalu (subsidijos, paskolos, emigre perlaidos ir kontrabanda) - importas visada viršys eksportą, nes nėra kas sustabdo infliacijos (apart mokesčių). Panašiu kreivu keliu ir einame. Butaforinis stabilumas->infliacija->augantys mokesčiai->augantis šešėlis->dar daugiau skolų->emigracija->butaforinis stabilumas. Dabar kaip tik žaliavos ruošiasi kilimui, o mes daug žaliavų importuojam - ir tai darys pastovų spaudimą prekybos balansui ir tiems rezervams (kalbu ilguoju laikotarpiu). > Dėl valiutos - tai nesakau, kad jų tarpusavio santykis turi būti vienoks > ar kitoks - šalys pasirenka tokius nominalus, kokie joms atrodo geri. > Bet specialus to kurso kaitaliojamas turi tik trumpalaikį poveikį - vis > tiek galiausiai rinka viską išlygina per kainas, kaip per jas išlygina > ir nekeičiant tų valiutų santykio. Juk tai labai aiškiai pamatėme ir > Lietuvoje per kelis pastaruosius metus. Devalvavus litą visos kainos, > atlyginimai, pensijos litais būtų didesnės, bet skaičiuojant eurais ar > doleriais viskas, manau, būtų, labai panašu. Yra tokia teorija, kad jeigu lėbavimo metais investuoji paskolintus pinigus užsienyje (kaipo FDI), tuomet truputį devalvavus vietinį pinigą valstybė kaip tik tampa turtingesne (nes tos investicijos atsispindi geresniu santykiu). Jau minėjau, kad kurso kolapsas, kaip taisyklė, būna neišvengiamas, o ne specialiai piktų dėdžių surengtas. Ir daug tokių pvz jau buvo pasaulyje, pradedant Rusijos 1998, baigiant Azijos tigrais 1997, JK 1992, ir pan. Imant prielaidą, kad ateityje jis neišvengiamas - kodėl nepamėgint jo tinkamu momentu pritaikyt anksčiau ir taip laimėti savo šaliai ilgalaikių darbo vietų? Kaip devalvavus litą, taip ir įvedus eurą galima daryti realią prielaidą, kad kainos kils, taip mažindamos pensijas ir atlyginimus (dabartinis kelias, nors greičiausiai, kad ne tiek pat daug, bet visgi). > Tai kad skoliniesi - čia kaltas importas? Gal atvirkščiai - pirma > pasiskolini, o po to jau gali importuoti? Jeigu mes eksportuotume penkis > kartus daugiau, bet norėtume dabar gyventi dešimt kartų geriau - vis > tiek prisiskolintume ir importuotume, kaip tai sėkmingai darė už mus > daug turtingesnės ir daugiau eksportuojančios šalys. Taigi, problema ne > importas, o skolinimasis - neturėdamas pinigų, importuoti negalėsi > savaime. Tas skolinimas ir paramos automatiškai ir sukuria neigiamą > prekybos balansą - jei turi daugiau pinigų nei uždirbi, automatiškai > daugiau ir perki nei parduodi. Gal tai paskiro individo ar firmos atveju > bent kurį laiką ir negalioja, bet valstybės mastu - tai dėsnis. > > Dėl rinkų, tai manau, kad Lietuva valstybės lėšomis pabandžiusi > padempinguoti Vokietijos, JAV ar Rusijos rinkas, pradėtų dvėsti iš bado > greičiau, nei anie suprastų, kad čia kažkas dempinguojama. O tas > finansinis eksporto rėmimas, tai ir yra grynas dempingas. Dempingas, pagal apibrėžimą, būna kai pardavėjas parduoda pigiau už savikainą. Tai jei pardavėjas parduoda geresne kaina nei anksčiau, nes gali nusamdyti laikinai pigesnės darbo jėgos, tai koks čia dempingas? Čia paskata pačiam persikvalifikuoti iš samdinio į darbdavį, apyvartų augimas ir įsitvirtinimas naujose rinkose, kurios kaip tik atsiveria. Kuo daugiau darbdavių - tuo geriau visiems. O rinkos mūsų laukia tai didžiulės ir neaprėpiamos. Mes teoriškai galim gyventi kaip šveicarai ar japonai, tik patys sau trukdom. Mums netgi lengviau pasiekti tokį lygį, nes mums mažiau reikia, niekas mūsų net nepastebės/netrukdys. Mes dar turim brolius baltarusius pašonėje (pigi darbo jėga), juos gi galima šitaip gražiai įtraukti. Ir nebūtina konkuruoti su JAV (Holivudas, karo pramonė, farma, energetika, ir t.t.) ar vokiška produkcija, užtenka surasti keletą nišų ir jose specializuotis (gražiai tai daro Fermentas). Bet tam reikia negąsdinti jaunų žmonių nesąmonėmis, kurios 1950s gimusiųjų kartos yra planuojamos Lietuvos ateičiai. >> Vėl tu su savo "BVP kils". Niekur BVP nekyla šiandien nesiskolinus (žr >> aukščiau). UAB Lietuva niekada neprisivys Vakarų Europos, nebent iš >> blogosios pusės. Ar taip sunku šūdmalystę numest šalin, ir pripažint >> faktus? Ką reiškia "jeigu smarkiai mažės gyventojų"? Jų mažėja 20 metų >> iš eilės, tuk tuk. Ar gali dar smarkiau mažėti, nei šiandien? > > "Niekur BVP nekyla šiandien nesiskolinus" - nelabai supratau - Žemė juk > kaip ir uždara sistema, vadinasi jei kažkas skolinasi, kažkas tiek pat > ir skolina. Nelabai supratau minties. Aš sakau, kad šiandien tam, kad pakeltum BVP privalai skolintis. Vadinasi, tai netikras, o butaforinis BVP augimas. Vadinasi, iš to seka, kad bedarbystė realiai tik auga, nors ir dirbtinai per skolas ir emigraciją yra kurį laiką švelninama. > Gyventojų aišku kad gali mažėti smarkiau nei šiandien. Šiuo metu tiek > gyvenimo trukmė, diek didele dalimi ir dauginimasis išsivysčiusiose ir > postkomunistinėse šalyse yra labai priklausomi nuo medicinos, ir ta > priklausomybė vis didėja. Taigi, tas demografinis balansas priklausys > nuo to kiek medicina pajėgs palaikyti vis silpnėjančias žmonių > dauginimosi galimybes (dėl tų pačių medicininės pagalbos ir socialinių > priežasčių) ir kiek pajėgs ilginti (ar bent palaikyti) žmonių gyvenimo > trukmę. Jeigu staiga ta medicininė pagalba staigiai sumažėtų, labai > sumažėtų ir populiacija, kol praėjus natūralią atranką atsistatytų > natūraliomis priemonėmis. Manau, kad mes nesulauksim tų natūralių gamtos pasikoregavimų. Medicina yra vienas dalykas, bet kitas dalykas yra gimstamumas. Niekas netrukdė karo metais turėti po 4 vaikus (vidutiniškai!) ir nereikėjo verkšlenti, kad "neišgaliu išlaikyti", kaip kad šiandien. Jeigu lietuviai nenori daugintis kaip triušiai - jie bus priversti importuoti kinus, indus, pakistaniečius ir baltarusius. Link to sėkmingai einama, nors dar nesuvokiama. Čia ir pasibaigia visos demagogijos apie drąsią tautą, skaisčią baltą odą, pagonybę ir Vytautėlį prie juodosios jūros. Ir patys kalti! > Kitas demografiją labai įtakojantis veiksnys, aišku, yra migracija. > Jeigu Lietuvos ekonomika stagnuos, o turtingesnių šalių darbo rinka > augs, ten gali patraukti dar didesnės žmonių masės nei dabar. Visada planetoje žemė bus valstybių, kuriose šalių darbo rinka auga. Belieka tik besti pirštu ir rinkis.