>> Kam tos demagogijos - yra statistika. Beje, infliaciją skaičiuoja ne tik >> valstybinės įstaigos, bet ir daugybė nepriklausomų institucijų, yra >> visuotinai priimtos metodikos. Eurozonoje infliacija praeitais metais >> buvo nuo 1,1% Graikijoje iki 3,6% Slovakijoje, vidurkis apie 2,5%, JAV >> ~2%, Lietuvoje 3,4%. > > Kliedesiai - ta statistika. Tu gal duonos neperki? > Tai pateik duonos kainų statistiką. Gi kol kas tik plepi ir nieko konkretaus nepateiki. Beje, skaičiuojant infliaciją imama ne tik duonos kaina, bet daug didesnio asortimento prekių ir paslaugų kainos. >> >> Nieko nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. Kažkokie vienas kitam >> prieštaraujantys teiginiai: "dirbtinai palaiko paklausą ir produktyvumą >> (!! tegu tik jį didina, jei moka!)", > > Nesupratai, nes su tuo nedirbi. Perpetuum mobile dar niekas neišrado. > Kas iš to darbuotojui ilguoju laikotarpiu, jei jis dirba pluša, bet > valstybė skolinasi iš jo ateities produktyvumo? > Vis tiek nepaaiškinai kaip valdžia "dirbtinai palaiko produktyvumą" ir kuo tai blogai. >> bet taip pat ir "nutolina uždirbtų >> produktyvumo vaisių išdalinimą ... palaiko dirbtinai aukštas kainas (per >> infliaciją, o atlyginimų kilimas visad atsilieka)" - čia dar ir naujas >> žodis ekonomikoje - didina infliaciją neleisdama kilti atlyginimams!! > > Joks ne naujas žodis, čia tik Tavo galva neišneša elementarių dalykų: > kad atlyginimo augimas visada seka kainų augimą, o kainų augimą įsuka > lengvai pasiekiami pinigai. > Vėlgi naujos tiesos ekonomikoje ir realiame gyvenime. Visada galvojau, kad, pvz., NT bei daugumos kitų prekių bei paslaugų kainos kyla todėl, kad yra daug pirkėjų, galinčių ir norinčių mokėti didesnę kainą. Pasirodo, iš pradžių pardavėjai pakelia kainas, o tada jau darbdaviams nieko nebelieka, kaip tik kelti atlyginimus, kad darbuotojai galėtų nusipirkti. Net brandaus socializmo ekonomistai tokių "perliukų" nesugalvodavo! >>> išlepus) už senolius. Vat pasakyk: ar Tu bent sveikiniesi su >>> kaimynais, o jie - su Tavim? > > Bet vistik neatsakėt, kaip ten su Jūsų kaimynais? > Be abejo, visada ne tik sveikinuosi su laiptinės kaimynais (ir jie su manimi), bet dažnai persimetame keliomis frazėmis. > Vėl kartojuos: eksportuoti valdžia nepadeda (savieiga), o jei nepadeda > - tad remia užsienio darbo vietas (ir tai esant 15proc oficialios > bedarbystės su dar N proc vokelių šešėliu). O skolinimąsi pamirškit - > aukščiau valstybės skola 60proc. nuo BVP Lietuvos neiššoks (arba > iššoks su neigiamomis pasėkmėmis). Namų ūkiai galėtų, bet lietuviai > konservatyvūs, irgi nesiskolins. Kol Lietuva daug neeksportuoja, > verslams irgi nelabai skolins. > O jei finansiškai padėtų eksportuotojams, tai atimtų iš visų mokesčių mokėtojų. Dalis tų atimtų lėšų atitektų konkretiems eksportuotojams, dalis užsienio pirkėjams, bet bendrai būtų nuostolis. Kame čia gėris? > Graikija, Kipras, Portugalija - jiems labai reikia tos devalvacijos. > Lietuvą gelbsti tai, kad jaunimas išvažiuoja, tai nėra kam revoliucijų > rengti. Štai Ispanijoje jaunimo bedarbystė 50proc. > Lietuvai irgi nepamaišytų pasimažint kursą. Jeigu aptarnauji užsienį, > o vidinė rinka vegetuoja - tai koks vietiniam gyventojui skirtumas, > gauti 300 vietinių kupiūrų už 15 vienetų produkcijos/paslaugos, ar 100 > vietinių kupiūrų už 15 vienetų paslaugos (abiem atvejais tos kupiūros > perka tiek pat paslaugų prekių vietinėje rinkoje)? Bet greičiausiai > jis gaus daugiau perkamosios galios išsiplėtęs užsienyje. > Nesant devalvacijos neišvengiamai sumažės atlyginimai, išmokos ir vidinių prekių bei paslaugų kainos nominalia reikšme. Štai tavo taip nekenčiama statistika rodo, kad pernai Graikijoje buvo pats mažiausias infliacijos lygios visoje eurozonoje - 1,1%. Tai rodo kad viskas šalyje jeigu nepinga, tai nustojo brangti, ir nebrangs arba net pigs tol kol jų darbas, prekės ir paslaugos taps konkurencingi. T.y. vyksta lygiai tas pats, ką darytų devalvacija, tik nominalai kiti. >>> Tas "liquidity trap" dar turi kitą pavadinimą - elementarus >>> bankrotas :) >> >> Tai joks ne bankrotas. Bankrotas - tai kai nebegali vykdyti savo >> finansinių įsipareigojimų. Šiuo atveju atvirkščiai - pinigų yra per >> akis. > > Daug pinigų, niekuo nepadengtų. Kitaip tariant - daug lūkesčių. Kipras > su Graikija irgi galvoja, kad jie "liquidity trap" sėdi. O bet tačiau :) Daug niekuo nepadengtų pinigų - paprastai tai hiperinfliacija. "Liquidity trap" - nieko panašaus į tai. Beje, Kipras su Graikija nemano, kad eurai yra niekuo nepadengti, ir jei turėtų jų daug, būtų labai patenkinti. O yra atvirkščiai - jiems tų pinigų trūksta. Taigi Graikijoje ir Kipre yra ne "liquidity trap", o greičiau "iliquidity trap", t.y. nelikvidumo spąstai.