On 18/04/13 08:36, RaR wrote: > >>> Kam tos demagogijos - yra statistika. Beje, infliaciją skaičiuoja ne tik >>> valstybinės įstaigos, bet ir daugybė nepriklausomų institucijų, yra >>> visuotinai priimtos metodikos. Eurozonoje infliacija praeitais metais >>> buvo nuo 1,1% Graikijoje iki 3,6% Slovakijoje, vidurkis apie 2,5%, JAV >>> ~2%, Lietuvoje 3,4%. >> >> Kliedesiai - ta statistika. Tu gal duonos neperki? >> > > Tai pateik duonos kainų statistiką. Gi kol kas tik plepi ir nieko > konkretaus nepateiki. Beje, skaičiuojant infliaciją imama ne tik duonos > kaina, bet daug didesnio asortimento prekių ir paslaugų kainos. Tai jau tikrai. Kokia gera ta valdžia. Gaila tik, kad Tu nesudarinėji tos statistikos ir neseki, kas gi į ją įeina. Tuomet kalbėtum kiek kitaip :) Aš galiu pasakyti, kad mano šeimos maisto išlaidos pakilo bent 30proc. per paskutinius dvejus metus (gelbsti tik akcijiniai produktai), o degalai paaugo 60proc. per paskutinius 7 metus. Jeigu sviestą perki iš savo kaimo bobutės ir skanuoji valdžios demagogijos prigrūstus puslapius, tai gal tau ir atrodo kitaip. >>> Nieko nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. Kažkokie vienas kitam >>> prieštaraujantys teiginiai: "dirbtinai palaiko paklausą ir produktyvumą >>> (!! tegu tik jį didina, jei moka!)", >> >> Nesupratai, nes su tuo nedirbi. Perpetuum mobile dar niekas neišrado. >> Kas iš to darbuotojui ilguoju laikotarpiu, jei jis dirba pluša, bet >> valstybė skolinasi iš jo ateities produktyvumo? >> > > Vis tiek nepaaiškinai kaip valdžia "dirbtinai palaiko produktyvumą" ir > kuo tai blogai. Jeigu žiūrėsim į produktyvumą, kaip pasiūlos objektą, o į atlyginimus - kaip paklausos objektą, teorija teigia, kad produktyvumas turėtų atsispindėti atlyginimuose. Tačiau vykstant technologiniams pokyčiams (kurie kaip tik ir linkę generuoti didžiausią produktyvumo augimą) ženkliai išaugusi konkurencija ima "spausti" produktų kainas, o su jais - ir atlyginimus (bent jau kai kuriems) - žemyn. Todėl atlyginimai nespėja su produktyvumo augimu (tą iš esmės ir matome per "fiskalinę drausmę" - "nu, vaikučiai, pasispauskim vardan Lenino"). Štai čia labai gražiai įsipainioja valstybėlė - per paskolas iš tų pačių produktyvuolių ateities nuo savęs pridėdama prie nepakankamų (prigamintų prekių/paslaugų prasme) atlyginimų (paklausa turi atitikti pasiūlą) ir visa tai yra naudojama produktyvių įmonių produktyviai pagamintiems produktams pirkti (gamyba pučiasi). Tačiau ateina laikas, kai net ir skolos neįstengia padengti to skirtumo tarp paklausos (atlyginimai) ir pasiūlos (produktyvumas), ir įvyksta kolapsas. Mikroekonomiškai žiūrint - produktyvuolių atleidimai. O skolintis šiais laikais gali bile kas: ne tik valstybė, bet ir verslas, ir individai. Kuo daugiau skolų - tuo smagiau visiems kapstytis. >>> bet taip pat ir "nutolina uždirbtų >>> produktyvumo vaisių išdalinimą ... palaiko dirbtinai aukštas kainas (per >>> infliaciją, o atlyginimų kilimas visad atsilieka)" - čia dar ir naujas >>> žodis ekonomikoje - didina infliaciją neleisdama kilti atlyginimams!! >> >> Joks ne naujas žodis, čia tik Tavo galva neišneša elementarių dalykų: >> kad atlyginimo augimas visada seka kainų augimą, o kainų augimą įsuka >> lengvai pasiekiami pinigai. >> > > Vėlgi naujos tiesos ekonomikoje ir realiame gyvenime. Visada galvojau, > kad, pvz., NT bei daugumos kitų prekių bei paslaugų kainos kyla todėl, > kad yra daug pirkėjų, galinčių ir norinčių mokėti didesnę kainą. > Pasirodo, iš pradžių pardavėjai pakelia kainas, o tada jau darbdaviams > nieko nebelieka, kaip tik kelti atlyginimus, kad darbuotojai galėtų > nusipirkti. Net brandaus socializmo ekonomistai tokių "perliukų" > nesugalvodavo! Tai čia tau naujiena, kad rinkoje kainos sukyla, o po to jau verslas atlyginimais vejasi (kad darbuotojai nepabėgtų). Pagalvok pats: jei būtų atvirkščiai, hyperis nebūtų toks baisus (atlyginimai kiltų labiau nei kainos??). Baik čia svaičioti teoriškai apie valstybę, kaip vienalytę visumą. Taip nėra. Valstybėje gyvena daugybė grupių, tie patys verslai yra skirtingi ir tikrai yra iš kur gauti pinigų prieš pagaminant prekėms (žr. Lietuvos atvejį 1990), antraip dar nesusikūrusi/besikurianti įmonė mokėtų aukštus atlyginimus. Kaip suprantu, nesi dirbęs privačioje įmonėje, nes visuomet pvz žaliavų kainų augimas permetamas galutiniams vartotojams, ir vadovas tikrai tuo metu negalvoja apie atlyginimų kėlimą savo samdiniams - taip susikurtų tik antrą problemą (brangstančių žaliavų, kalančių per maržą, jau užtenka). O NT pvz išvis nevykęs, nes jis pūtėsi vien iš skolų - užstatant savo ateities darbo vaisius. > O jei finansiškai padėtų eksportuotojams, tai atimtų iš visų mokesčių > mokėtojų. Dalis tų atimtų lėšų atitektų konkretiems eksportuotojams, > dalis užsienio pirkėjams, bet bendrai būtų nuostolis. Kame čia gėris? Koks bendrai nuostolis? Bendrai rezervas kaupiamas, kurį jau gali leisti kaip nori. Ir tai bus uždirbtas rezervas, o ne kaip dabar - pasiskolintas užsienio valiuta, kaip bananų respublikose. O tu dar čia pasakoji, kad reikia skolintis dar, nes mes per mažai importuojam. Gal jau apie atidavimą reikia pradėt mąstyt? >> Graikija, Kipras, Portugalija - jiems labai reikia tos devalvacijos. >> Lietuvą gelbsti tai, kad jaunimas išvažiuoja, tai nėra kam revoliucijų >> rengti. Štai Ispanijoje jaunimo bedarbystė 50proc. >> Lietuvai irgi nepamaišytų pasimažint kursą. Jeigu aptarnauji užsienį, >> o vidinė rinka vegetuoja - tai koks vietiniam gyventojui skirtumas, >> gauti 300 vietinių kupiūrų už 15 vienetų produkcijos/paslaugos, ar 100 >> vietinių kupiūrų už 15 vienetų paslaugos (abiem atvejais tos kupiūros >> perka tiek pat paslaugų prekių vietinėje rinkoje)? Bet greičiausiai >> jis gaus daugiau perkamosios galios išsiplėtęs užsienyje. >> > > Nesant devalvacijos neišvengiamai sumažės atlyginimai, išmokos ir > vidinių prekių bei paslaugų kainos nominalia reikšme. Štai tavo taip > nekenčiama statistika rodo, kad pernai Graikijoje buvo pats mažiausias > infliacijos lygios visoje eurozonoje - 1,1%. Tai rodo kad viskas šalyje > jeigu nepinga, tai nustojo brangti, ir nebrangs arba net pigs tol kol jų > darbas, prekės ir paslaugos taps konkurencingi. T.y. vyksta lygiai tas > pats, ką darytų devalvacija, tik nominalai kiti. Kad Graikijoje sąlyginai mažesnė infliacija nei ES vidurkis - patikėsiu, nes visose šalyse makaluoja skaičiukus panašiai. Bet kad tai būtent 1.1proc - tai čia fufeliai, kuriais tokie kaip Tu ir tiki. Žmonėms jokio gėrio, kad a) bedarbystė auga b) kainos vistiek kyla, nors ir mažiau c) desertui didesnė tikimybė vistiek palikti eurozoną, nei joje išlikti, vadinasi, rezultate gaus ne tik bedarbystę, bet dar ir sušiktą valiutą. Neblogas kokteiliukas!!! Bet RaR knygose - viskas ok, jokio aliarmo nereik :) O apie defliacinę spiralę dar girdėjai? Pažaisk ECB žaidimuką, kaip ją suvaldyti. Manau, nelabai kaip pasiseks. Čia tau specialiai: https://www.youtube.com/watch?v=7WIQQ3vKzrI Ne taip jau toli nuo to scenarijaus ir Lietuvėlė. a) Bedarbystė auga/slepiama ir fiskalinis susispaudimas vyksta b) kainos vistiek kyla c) valstybės skola denominuota užsienio valiuta. Visi trys punktai atitinka. Dar prekybos balansas su užsieniu labai panašus į Graikijos :) >>>> Tas "liquidity trap" dar turi kitą pavadinimą - elementarus >>>> bankrotas :) >>> >>> Tai joks ne bankrotas. Bankrotas - tai kai nebegali vykdyti savo >>> finansinių įsipareigojimų. Šiuo atveju atvirkščiai - pinigų yra per >>> akis. >> >> Daug pinigų, niekuo nepadengtų. Kitaip tariant - daug lūkesčių. Kipras >> su Graikija irgi galvoja, kad jie "liquidity trap" sėdi. O bet tačiau :) > > Daug niekuo nepadengtų pinigų - paprastai tai hiperinfliacija. > "Liquidity trap" - nieko panašaus į tai. Jokio skirtumo, ar tie popiergaliai sukasi, ar jie guli banke - abiem atvejais vistiek jie nepadengti prekėmis - ir tai yra pirma indikacija, kad nieko nekeičiant geruoju nesibaigs. O dažnu atveju jau ir būna per vėlai keisti susizgrizbus. Tuomet prisigalvojama visokių mandrų žodžių, kaip tą kaltę nuo savęs numesti. "Čia "liquidity trap" kaltas, ir kas galėjo pagalvoti, kad taip bus? Čia tikrai ne mano - politiko/speco - kaltė" :) Beje, Kipras su Graikija > nemano, kad eurai yra niekuo nepadengti, ir jei turėtų jų daug, būtų > labai patenkinti. O yra atvirkščiai - jiems tų pinigų trūksta. Taigi > Graikijoje ir Kipre yra ne "liquidity trap", o greičiau "iliquidity > trap", t.y. nelikvidumo spąstai. O tai tu nori pasakyti, kad graikijos bankuose yra aukštos palūkanos? Ar kad graikai nekaupia pinigų maišuose po lova? Bet kokiu atveju nesiruošiu ginčytis dėl trivialių dalykų, jau sakiau, kad jie - bankrotai.