Tema: Re: Geras savaitgalis
Autorius: abc
Data: 2013-03-21 04:59:30
Na, klausykit, kuo toliau, tuo įdomiau: iš pradžių Kipras sako: imsim ir 
bausim rusus, po to sumąstė pasiųsti troiką ant trijų raidžių ir paremti 
rusus... ot liurbiai, koks balaganas - jie tikrai nežino ką 
daro...desperado...dabar jau bankai visą savaitę nedirbs, kalbama apie 
kapitalo kontrolės įvedimą :) Kipras tampa rimta rakštis subinėj 
Briuseliokams. Saugojo graikus, neišsaugojo Kipro? Kažko nesitiki. 
Greičiausiai pasilaužys dėl vaizdo, ir duos dar eilinę dozę. 6 
milijardai - kapeikėlės gi. Arba Kipras nutręš iš skolinusių bankams. 
Žiūrėsim.

On 20/03/13 07:24, RaR wrote:
> Iš esmės sutinku ką čia parašei - indėlius liesti labai pavojinga,
> smūgis bankinei sistemai gali būti blogiau nei ryžtingas taupymas ar
> skolinimasis už didelius pinigus. Dar kvailiau yra garsiai šnekėti apie
> tą galimą nusavinimą.
>
> Bet kad dėl jų problemų kalti Briuselio kopūstai nenorėčiau sutikti.
> Eurą jie įsivedė savo noru. Bet su euro privalumais turi koja kojon eiti
> ir padidėjusi atsakomybė. Aišku, eurozonos valstybės galėjo

Atsakomybės neturi niekas šioje makalynėje: nei vokiečiai, nei graikai, 
nei lietuviai.

O kur aš sakiau, kad kalti Briuselio kopūstai? Kaltė visad abipusė. Aš 
tik juokiuosi iš jų - juk jie kopūstai, nesusigaudo kas vyksta. Nebus tų 
euroobligacijų, manau. Jeigu būtų norėję, būtų jau padarę.

> prisiskolinti daug lengviau ir už mažesnes palūkanas nei tai būtų
> galėjusios padaryti savo valiuta. Visų pirma rinkose nebeliko
> devalvacijų baimės, antra - visų euro šalių obligacijos kreditoriams,
> bent jau anksčiau, buvo kaip ir tikri euriniai rezervai - maždaug jeigu
> bus problemų su konkrečia valstybe, tai eurozona kaip nors išspręs tas
> problemas. Kažkas panašaus ir vyko iki tol, kol tų probleminių valstybių
> pasidarė kone tiek pat kiek ir neprobleminių. Kartais atrodo, kad
> stojimas į eurozoną politikams visų pirma svarbus dėl to, kad galėtų
> skolintis už mažesnes palūkanas, o žiūrint į Pietų Europos valstybes
> atrodo, kad tai buvo bene pagrindinis stojimo tikslas. Dabar jau, kai

Gal ir ėmė skolintis pigiau, bet tuo pačiu ir paaukojo galimybę 
devalvuoti - tai nieko labai neišlošė. Pietiečiai tiesiog kitaip gyvena, 
nebūtinai iš piktos valios. Reikia tai pamatyti, kad suprasti.

> rinkos įsisąmonino, kad Graikijos ir Vokietijos obligacijos yra ne tas
> pats, pietinės šalys aršiai kovoja už bendras eurozonos obligacijas -
> kad bet kokias paskolas vienai šaliai garantuotų visa eurozona. Kol kas
> Vokietija prieš tai atsilaiko. O tie bankai, prisipirkę Graikijos
> obligacijų, kaip jau rašiau, anksčiau ar vėliau turėjo būti nubausti -
> juk negali jiems didžiules palūkanas pastoviai mokėti Vokietijos
> mokesčių mokėtojai - ne jie juk įžūliai rizikuoja, o bankai, perkantys
> tas obligacijas.

Aš už tai, kad visos zombinės įmonėlės (įskaitant ir bankus) eitų 
velniop. Per juos nesikuria naujos, sveikos įmonės, ir stabdomas realių 
darbo vietų atsiradimas. Kuo greičiau visi bankrutuos, tuo greičiau 
pradėsim augti ir grįžti prie normalių sąlygų. Kam buvo gerai, kad Ūkio 
bankas veikė? Niekam, išskyrus...dabar šūdais drabstosi. O visokie 
Jakilaičiai padeda.

> Kas dėl Lietuvos, tai nelyginčiau jos su Kipru. Kol kas finansai
> tvarkomi atsakingai, skola ne pernelyg didelė, be to jos išaugimas iki
> dabartinio lygio buvo visiškai normalus įvertinant mus ištikusio
> nuosmukio dydį. Svarbu, kad ir toliau būtų tvarkomasi atsakingai, o kol
> kas dėl to didelių baimių nėra. Dėl bankų - tai pagrindinė dalis yra
> skandinavų filialai, o su kitais, kaip matome, tvarkomasi vos ne
> prevenciškai.

Tikrai gerai, kad skandinavai visus bankus laiko savo rankose. Nes visi 
lietuvių bankai, kaip taisyklė, užsilenkia. Puikus pavyzdys lietuviško 
mentalo, kurį aptarėm su Sail. Bet kad skola Lietuvos ne per didelė - 
čia abejočiau (t.y. kas pagal tamstą yra didelė skola?). Kiek ten tie 
procentai paskutiniai rodo 40+? Čia tik centrinės valdžios, kaip 
suprantu. Dar vienas nuosmukis, ir išaugs iki pavojingo dydžio. Bet 
valstybės skola pati savaime būtų dzin (kad ir denominuota kitomis 
valiutomis), jei ne struktūrinės ekonomikos bėdos (senstanti 
populiacija, darbo vietų nedaugėja, kapitalas bėga, kontrabandos 
nesuvaldymas, biurokratijos nesuvaldymas, nuolatinė politinė krizė (čia 
tik mes pripratę prie koalicinių vyriausybių), svarbesni klausimai 
atiduoti spręsti kopūstams, 1/2 eksporto orientuota į prasiskolinusias 
šalis, silpnos pajamos iš mokesčių).