> Viskas planetoje žemėje juda (jeigu nejuda - tai biurokratų kaltė), ir > rinka nustato visa ko kainą. Įskaitant ir litą. Ir tai yra labai > normalu. Tai, kad Jūs nematot judėjimo, dar nereiškia, kad litas > kasdien rinkose nėra vertinamas. Kursas kasdien tai kyla, tai smunka. > Ir tai yra normalu. Ir labai normalu yra kursą pamušti esant tinkamoms > aplinkybėms, jei jis yra dirbtinai aukštai laikomas. > Koks dar natūralus kursas valiutai, ir prie ko čia tas dirbtinai aukštas palaikymas? Pinigas nėra vertybė, kuri pati savaime turėtų kainą, o viso labo atsiskaitymo priemonė ir vertės matas. Dėl nominalų - tai gal net tu per daug nesiginčysi, kad tai yra laisvas pinigų leidėjų pasirinkimas - kaip patogiau atsiskaitinėti ta valiuta. Ar vienas litas bus lygus keturiems doleriams, ar tūkstantis litų bus lygūs vienam doleriui, esmės tai nekeičia, vien dėl nominalo litas vienu atveju nebus tvirtesnė ar vertingesnė valiuta lyginant su kitu. Svarbu tik jo keitimo santykio su kitomis valiutomis kitimas laike ir galimybė kuo plačiau juo atsiskaityti. O kaip tas jo kursas kis laike ilguoju laikotarpiu, tai irgi visiškai kontroliuoja valiutos leidėjas. Jei valiuta tvirtu santykiu prie ko nors (aukso, kitos valiutos ir pan.) nepririšta, tai rinka gali trumpam keisti tą santykį dėl jos kiekio didėjimo/mažėjimo ateityje prognozių ar baimių. Bet vis tik ilguoju laikotarpiu valiutos santykio pokytį su kitomis visiškai kontroliuoja jos leidėjas - jeigu jis didins savos valiutos kiekį sparčiau nei tai darys kitų valiutų leidėjai, tai šios valiutos santykis kitų valiutų atžvilgiu kris, jei elgsis atvirkščiai - didės. Jeigu valiutą laikyti preke, tai yra tokia prekė, kurios pasiūlą gamintojas gali visiškai lengvai, praktiškai be jokių sąnaudų keisti neribotais mastais, ir kontroliuodamas savo prekės pasiūlą jis rinkoje neturi jokių konkurentų. Esant tokioms prekės savybėms, jos kaina praktiškai visiškai priklauso nuo gamintojo valios, kitų rinkos veiksnių įtaka visiškai minorinė. Jeigu kas nors taip galėtų kontroliuoti kokios nors kitos prekės, pvz. aukso, kiekį - be jokių problemų ir delsimo padidinti ar sumažinti jos kiekį ir dešimtis, ir milijonus, ir trilijonus kartų, tai jis visiškai kontroliuotų ir aukso kainą. Todėl, pvz., dolerio kainą kontroliuoja FED'as ir tik FED'as, ir kai kalba Bernankė, Forex'o žaidėjai savo sandoriais reaguoja į kiekvieną jo žodį, jų veiksmai sukelia tik trumpas dolerio kurso fluktuacijas. Dėl lito - tai jis tvirtu santykiu susietas su euru, tad jo kursą kontroliuoja ne LB, o ECB. Toks lito santykio susiejimas su euru - visiškai normalus esant bendroje ES rinkoje ir smarkiai prekiaujant su kaimynais. Tai ne tik suteikia pasitikėjimo mažai valiutai, bet ir labai padeda importuotojams/eksportuotojams, nes jiems nebereikia investuoti bent jau į lito/euro kurso svyravimo rizikos valdymą. Jeigu visų valiutų santykiai būtų stabilūs (ar būtų viena valiuta), dėl to laimėtų visi gamintojai ir prekybininkai, nes lėšų dalis, atitenkanti kursų valdymo rizikai (visokiems tarpininkams, ateities sandoriams, draudimams, šiaip žaidėjams), liktų jiems. > o kam konkrečiai Lietuvai reikia daugiau kapitalo, Tamstos nuomone? > Viskam. Vien jau tam kad plėsti ir modernizuoti gamybinius pajėgumus, infrastruktūrą. > Taip išeina, kad skolintis žvėriškus kiekius yra ok, o spausdintis > pinigus - niu niu niu...? Aš suprantu tą teorinį produktyvumo variklį, > kurį pateikėt, bet "be careful what you wish for". Yra Lietuvoje > berods 2 išlaikytiniai 1 dirbančiąjam, ir situacija tik blogėja visom > prasmėm (demografine, mokestine, skolų, asmeninės degradacijos). > Kai spausdina pinigus - tai valdžia tiesiog negrąžinamai dalį žmonių turto nusavina ir kažkur išleidžia. Kai skolinamasi - tai vyksta abipusiu sutarimu, ir skolininkas turi ne tik tuos pinigus atidirbti, bet ir palūkanas, todėl tai verčia jį dirbti ir uždirbti. Kas yra geriau rinkai ir priimtiniau žmonių santykiuose - savanoriškas atliekamo kapitalo paskolinimas vieno kitam su galimybe kuo pilniau jį išnaudoti, ar prievartinis kapitalo atėmimas, kurio metu dažnai kapitalas iš efektyviai jį naudojančio pereina pas neefektyviai jį naudojantį, be to mažina paskatas dirbti to, iš kurio atiminėjama? > Atleisk, jei nuskambės žiaurokai, bet jei Lietuvos snargliams dar > teberūpi kuo mandresniais skudurais pasidabinti, ar naujesne mašina > važinėtis, tai jau geriau tokio kapitalo išvis nebūtų - waste of > space. Žinau, kad neturiu teisės nurodinėti kaip kitiems gyventi, bet > teisę į nuomonę savo turiu. Ir ne aš vienas. > Na tai ir būk su savo nuomone. Kiekvienas turi teisę leisti savo pinigus taip, kaip jam patinka, kitaip - totalitarinė sistema, mažinanti savanoriškas paskatas dirbti ir žmonių iniciatyvą bei kūrybingumą. > > Nu ir zjb - turim mes krūvas visokių emigre, kurie atidirbinėja > užsieniuose tas palūkanas. Ir Lietuvai nuo to labai gerai? :) Jie ten > pamatys, kaip lengva gyventi (tiesa, iš pradžių bus sunku ir baisu), > ir negrįš. Nes Lietuva nekenčia lietuvių - iki tokio laipsnio, kad net > atiminėja Lietuvos pilietybes. > > Bet kol privatus atidavinėja, tai valstybinis dvigubai-trigubai tiek > praskolina. Ir konkrečiai Tu ir aš nieko negalime padaryti. Tai kas > čia laimi? > Koks skirtumas kur atidirbinėja. Šiuo metu yra nemažai veiklų, kuriose savo darbo vietą gali laisvai pasirinkti. O jeigu nustos kažkas siųsti, tai vis tiek turės atidavinėti tie patys, kurie pasiskolino. Beje, ir dabar didelė dalis dirbančių svetur iš ten uždirbtų pinigų atidavinėja būtent paskolas, paimtas Lietuvoje. Dėl valdžios - tai čia mano pozicija aiški - reikia kuo mažiau skolintis ir esant galimybei atidavinėti skolas bei kaupti rezervus. Dėl padarymo - tai čia jau patys žmonės renka politikus, vadinasi jie viską ir kontroliuoja. Bet kai didelė elektorato dalis vieną kartą balsuoja už tuos, kurie gražiai šoka ir dainuoja, kitąkart už tariamų pedofilų naikintojus, tai prieštarauti posakiui "kiekviena tauta turi valdžią, kokios nusipelno" liežuvis neapsiverčia prieštarauti. > UAB Lietuva valiutos kursas su verslo/darbo santykiais mažai kuo > susijęs, bent jau mano galvoje. Viskas yra žmonėse - jei jie normalūs, > galima dirbti. O ar man mokės 1000 kupiūrų, ar 10 - man jokio > skirtumo, svarbu jų perkamoji galia. O perkamoji galia nuosaikiai > (labai populiarus žodis šiais laikais!) devalvavus galia nekris > vietinėms prekėms. > Dėl pirkimo galios - visiškai sutinku. Dėl vietinių prekių - vsiškai nesutinku, efektas būtų labai trumpas, labai greitai jos prisitaikytų prie pakitusio nominalo. Tokioje atviroje rinkoje kaip mūsų tik sumažėjus kažkokių žaliavų ar prekių vietinėms kainoms, jos kaip mat būtų eksportuojamos į užsienį. Norintys nusipirkti prekių ar žaliavų čia, turėtų mokėti konkurencingą kainą ir viskas būtų vėl kaip buvę. Tiesą sakant, kaip importas/eksportas greitai išlygina vietinių ir užsienio kainų neatitikimus, stebime kas dieną. Dėl įvairių smulkių vietinio masto paslaugų, tai jų kaina priklauso nuo to, kiek žmonės turi pinigų jų perkamosios galios verte, nominalas čia irgi nesvarbus. > Todėl, kad noriu juos nubausti už tuos prekybcentrius, kurių > prisistatė pagal juokingas formules, dabar nežino kur dėti :) Čia > pusiau juokauju. > Pats ieškai geresnio gyvenimo, o kitus už tai nori bausti. > Kaip čia pasakius? Devalvacija yra kaip vintilis pertekliniam orui > išleisti. Tas oras turės išeiti pro kažkur, ir labai klysti jei manai > kitaip. Saikinga devalvacija/infliacija yra labai sveikas dalykas. > Nevadinu to konfiskacija. Konfiskacija yra kapitalo kontrolė, NT > mokesčiai (kai jau visus mokesčius esi sumokėjęs, moki antrus > mokesčius šiaip sau - nes kažkam susišvietė), hyperis - čia yra > konfiskacija. > Jokio perteklinio oro nėra. Devalvacija - konfiskacija, hyperis - didelė konfiskacija pradžioje, greitai nebeduodanti efekto, sužlugdanti valiutą ir ekonomiką. > Tai yra common sense - nuo mažesnio lygio gera kilti. Tik prieš > sakydamas pasitikrink dar infliacijos lygius abiejose valstybėse, tada > pasimatys tikresnis gero gyvenimo vaizdas. > Skaičiuojant BVP atsižvelgiama ir į infliaciją. > > Ant šito kabliuko manęs nepamausi. Žinau aš, ką tie euriniai rezervai > reiškia, ir kiek to aukso Lietuvos bankas turi (ir Kipras irgi > sužinojo, beje) :) O Tu kalbi (gal tiesiog aš taip priimu) panašiai > kaip nekurie funkcionieriai, lyg įstatymas būtų svarbiausias dalykas > nustatant ilgalaikį valiutos dydį, ar švietimo paslaugų ilgalaikes > kainas :) > Euriniai rezervai reiškia tai, ką reiškia. Ir kokia valiuta Kipre nuvertėjo ar žlugo? O jeigu valdžia nesugeba kontroliuoti bankų, kurių indėlius yra įsipareigojusi kompensuoti, tai čia jau kita problema. Dėl to, kas kontroliuoja valiutos kursą, jau detaliai aiškinau - tai daro jos leidėjas, nes jis turi absoliučią galią neribotu mastu kontroliuoti jos pasiūlą.