Tu čia tuos config failus labai į temą pateikei - tai tikslus to 
variantas, kai programa parametrus skaito iš tekstinio failo. 
Įsivaizduoju kokia kančia būtų pirmą kartą pasileisti kokį apache ar 
php, jeigu visus parametrus reikėtų suvedinėti iš komandinės eilutės. 
Dabar gi pasikeiti tik tai ką reikia, viskas prie parametro trumpai 
pakomentuota - mano atveju tokia praktika būtų labai naudinga.


2014.06.14 11:45, Laimis rašė:
> RaR rašė:
>
>> Gal tau sunku įsivaizduoti mano naudojamų programėlių specifiką, bet ten
>> tų parametrų paprastai būna nemažai, ir gal neatkreipei dėmesio, kad
>> kalbu ne apie pastoviai naudojamas programėles, bet apie jų išbandymą.
>
> O man tik pasirodė, kad pradėjai burnoti ant pačio principo, apeliuoti į
> protingą/pažangų UI...?
> Jei kalbi tik apie savo specifines, tai galbūt jose iš tikrųjų ir reikia
> tų parametrų/rc failų.
>
>
>> Vieną kartą suvesti komandinę eilutę ir naudoti šimtą kartų yra visai
>> kas kita nei šimtą kartų skirtingoms programėlėms suvesti parametrus ir
>> panaudoti jas po vieną - du kartus. Antruoju atveju programėlės kūrėjo
>> suvesta paruošta naudoti komandinė eilutė, kurią reikia tik pakoreguoti
>> pagal savo poreikius sutaupo nemažai laiko.
>
> Nežinau, kiek pačiam teko dirbti su batch failais, bet panašu, kad
> nedaug. Tai, ką čia dabar rašai ir yra batch failų (scripting'o)
> uždavinys: vieną kartą išsiaiškinti, kokių parametrų reikia iš
> programėlių X, Y,..., Z ir pasirašyti vieną ar kelis failus, kuriuos
> paskui kviesi šimtus ir tūkstančius kartų. Programos nėra universalios,
> statiškos (tam ir yra parametrai, komandiniai argumentai, kad jie iš
> anksto nežinomi); visos įmanomos parametrų kombinacijos (kaip jau
> minėjau — aibė mutual exclusive sąlygų) dažnai (ypač jei tų parametrų
> daugiau) tiesiog negali būti atspindėtos net tuose keliuose ekranuose,
> tad tikrai nesuprantu, kaip įžvelgi prasmę turėti viską (ir
> dokumentaciją ir visų parametrų aibę) viename faile, kurį neva patogiau
> redaguoti. Config failai (su komentarais) turi prasmę
> servisuose/demonuose, kai parametrų yra sąlyginai daug ir kai pati
> programos veiksena yra statinė: vieną kartą prasiknisęs su manual'u ir
> nusistatęs keliasdešimt parametrų, paleidai servisą ir pamiršai. Tai
> praktiškai visuomet tokios programos skaito parametrus iš config failų.
>
>
>
>> tekstą naudodamas kokią patogią konsolę. Problema ta, kad pirmą kartą aš
>> vis tiek turiu tai suvesti, o programėlės kūrėjas pateikdamas ją
>> paruoštoje formoje galėtų sutaupyti mano laiko.
>
>
> Jei programa turi keliasdešimt parametrų, o tau reikia kelių, tai kaip
> įsivaizduoji tokio failo pateikimą? Visos įmanomos parametrinės
> kombinacijos su jų aprašymu užims daug nei kelis ekranus ir tau
> suprasti/rasti, kas tinka bus daugiau laiko skaityti, nei patį manual'ą.
> Aš vis tiek nesuprantu, kodėl neakivaizdus gana paprastas dalykas: tu
> komanduoji programai, ką nori gauti, o ne pati programa tau įsiteikia su
> didele aibe atskirų įmanomų variantų, ką ji moka, o tu jau pasirenki.
> Tikrai dažnai yra žymiai paprasčiau pasakyti, ko tau tikslingai reikia
> (net jei tai yra keliolika argumentų), nei rinktis iš aibės įmanomų
> variantų, nes vis tiek tektų suvesti/keisti bent jau aktualiųjų
> parametrų reikšmes. Toks įspūdis, kad nori išvengti manual'o skaitymo,
> nors tai yra esminė sąlyga, kai žinai, ką nori padaryti. Čia ne koks
> word'as, kurį gali bandyti pasileidęs. Čia jau prieš programą
> paleisdamas turi žinoti, ko iš jos reikalauji. Skaityti manual'ą yra
> visiškai natūralus poreikis.
>