1/22/2016 23:30, Zyza rašė: > Ir visais laikais sergantys galvojo, kad jie tiesiog "kitokio požiūrio į > pasaulį" :) Aš tik siūlyčiau visgi pagalvoti ar verta toliau temdyti > protą chemija, kai tikrasis problemos sprendimas yra visai nesusijęs su > vaistais. > > On 2016.01.22 21:58, Fred wrote: >> Visais laikais žmogus su skirtingu požiūriu, nei kiti, buvo laikomas >> sergančiu. Netgi ir dabar jis vadinamas psichopatu ar sociopatu, kas >> skamba nelabai dėkingai. Taip, neabejotinai sergu, net nenoriu ginčytis. >> Sergu lėtine kitokio požiūrio į pasaulį liga. > Psichologinės problemos nėra ligos, tai - adaptaciniai mechanizmai. Man patinka evoliucinės medicinos požiūris į tai. Pirmykštėje bendruomenėje jokia iš šiuolaikinių psichikos problemų nebūtų laikoma liga. Kodėl rašau apie pirmykštę bendruomenę? O todėl, kad mūsų fiziologija išlikusi pirmykštės bendruomenės, tačiau su ta fiziologija mes buvome netikėtai greitai įmesti į civilizaciją. Ir civilizacijai patogu šitus dalykus laikyti ligomis, tipo, organizmas nepritampa prie sociumo. O kaip jis gali pritapti, jei jis su tais pačiais genais, kaip pirmykščių žmonių, ir tarp kurių tie genai jam sąlygojo geresnį išgyvenimo lygį nei tų genų neturėjimas? Depresija, manija, socialinė baimė, įkyrios būsenos, daugumas fobijų turi evoliucinį pranašumą kai kuriuose organizmuose ir evoliucijos yra atrinktos iki šių laikų dėl to, kad šiomis "ligomis" sirgę mūsų protėviai susilaukė daugiau palikuonių, nei jomis nesirgę. Patariu pasidomėti evoliucine medicina, radikaliai kitoks požiūris, kuris daug ką paaiškina. Ir norą išmėginti "narkotinės" medžiagas paaiškina, beje. Galiausiai, tema prasidėjo nuo to, kad ar aš galiu daryti su kūnu ir sąmone ką noriu.