dantistas be pinigų? Rimtai taip būna? :) On 01/20/2016 12:56 AM, Fred wrote: > 1/19/2016 10:44, ejs rašė: >> 2016-01-17 21:54, Fred rašė: >> >>> O va aš, priešingai, esu medikas, ir ganėtinai gerai susigaudau >>> psichofarmakologijoje. >> >> o kodėl nedirbi toje srityje? >> >> Gal turi užslėptą polinkį į sadizmą kad į odontologiją patraukė? >> :) >> >> O jei rimtai, manau kad joks preparatas nėra problema, kais jis >> paskiriamas pagal objektyvias diagnozes ir kontroliuojamas jo >> vartojimas. Tu pats negali nei objektyvai nustatyti sau diagnozės, nei >> kontroliuoti preparato naudojimo. > > Jaunas ir durnas buvau, galvojau pinigų bus daug, tai ir patraukiau, o > pasirodo šnipštas, net mašinai neturiu ... :) > Dėl diagnozės nustatymo objektyvumo ... Apskritai, diagnozė, o ypač > psichiatrinė, yra itin subjektyvus dalykas, mūsų odontologinės diagnozės > dažnai rašomos vien dėl to, kad būtų rašomos, o ne dėl to, kad aiškiai > būtų žinoma, kas ten vyksta. Aišku, yra toks dalykas, kaip cognitive > bias, kuomet pats linkęs labiau tikėti tuo, kas patvirtina tavo iki šiol > turimus įsitikinimus, todėl gali mėginti save pritempti prie tos > diagnozės, kuri tau patogi. Iš kitos pusės, lygiai tą pati gali daryti > ir daro kitas gydytojas, kuris tau diagnozuoja ligą, kuo jis labiau > tiki, tą jis ir diagnozuoja. > Galbūt sutikčiau iš tos pusės, kad esant psichiniams sutrikimams tu > dažnai esi "pritemusio" proto, kuomet net ir puikiai išmanydamas tą > sritį, momentiškai gali padaryti visai kitų išvadų dėl aukščiau minėtos > būsenos. Bet jei būsena cikliškai kinta nuo "pritemusios" iki normalios, > normalios būsenos metu gali ganėtinai objektyviai mėginti nustatyti > diagnozę sau. > Aš prisilaikau tuos nuomonės, kad psichiatrija yra nemanualinis mokslas > (ta prasme, kad ten nereikia manualinių įgūdžių, kuriuos reikia kartais > tobulinti metų metais, tokių kaip chirurgijoje ar toje pačioje > stomatologijoje), tai teorinis mokslas, ir esant šių laikų informacijos > srautui, tu gali savo problema pasidomėti ir ją išmanyti daug geriau, > nei bet koks psichiatras specialistas. Nes jis nors ir turi dešimtis > tūkstančių pacientų per visą savo praktiką, bet visi jie yra su > skirtingom problemom, ir tavo problemos pacientų, tikėtina, kad per visą > praktiką jis turėjęs gal kokį dešimtį-šimtą (jei problema reta). Šiais > laikais perskaityti dešimtį-šimtą ar net tūkstantį ligos istorijų > straipsnių ar pacientų atsiliepimų, susijusių su tavąja problema, > nesudaro didelių problemų, o gydytojas kiekvienos savo specialybės ligos > po tiek neperskaitys. Todėl teoriškai neišvengiamai protingas pacientas > yra labiau pasikaustęs, nei bet koks specialistas. Na o kaip minėjau, > praktika psichiatrijoje (ambulatorinėje) apsiriboja pakalbėjimu ir > vaistų išrašymu. Tos pačios nuomonės aš laikausi ir jei ateina stipriai > moksliškai pasikaustęs pacientas pas mane į kabinetą (nors tokių labai > mažai). Aš suvokiu, kad jis išmano už mane daugiau savo problemoje, ir > šiuo atveju aš konsultuojuosi pas jį, kokią teorinę informaciją jis turi > ir mėginu ją tikrinti.