1/17/2016 20:47, moxas rašė: > kaip as nekenciu komentu stiliuje "nepatinka cia, py*dink i Rusija", > bet... > Nesvarbu, kad koks apsidalbasines boheminis inteligentas, nukapojes > galva kompanjonui aiskins, kad ta darydamas jautesi visiskai puikiai ir > tai buvo tik performansas, kurio eiliniai mirtingieji suprasti nesugeba. > Ir patikek, visi jie aiskins, kad tai ju teise i israiska. > Griztant i mano nemegstamiausia atsakumo stiliu, turi pasirinkima - > Olandija (siek tiek, bet kontroliuojama), arba Kirtimu Romu taboras > (visiska minties laisve). > > > 2016-01-17 19:59, Fred rašė: >> Senokai nerašiau šitose naujienų grupėse, per tą laiką kilo daug >> filosofinių minčių. Viena iš tokių yra sekanti: >> >> Kodėl aš negaliu vartoti psichodelinių medžiagų savo >> sąmonės/pasąmonės "užkampių" analizei? Ar nėra žmogui numatyta teisė >> daryti su savo nuosavu kūnu ir sąmone ką jis tik nori, jei tuo jis >> nekenkia kitiems žmonėms? Jei yra tokia teisė, kaip ji suderinama su >> draudimu vartoti psichotropines medžiagas. Jei tos teisės nėra, ko aš >> dar negaliu daryti su savo kūnu, kas yra draudžiama? >> Įdomu butų susilaukti ne sauso teisininkų komentaro su įsatymų numeriais >> ir nuorodomis punktus, bet, sakykime, labiau filosofinės diskusijos. >> Kodėl kreipiuosi į teisininkų forumą? O todėl, kad teisininkai, o ne >> filosofai, atima iš manes šitą, kaip man atrodo, mano prigimtinę teisę. >> Ačiū iš anksto už galimai įdomą diskusiją! >> > Kitaip sakant, čia tiesiog prevencija galimų pasekmių? Vadovaujantis tą logika, prevenciškai beveik viską galima būtų uždrausti, kodėl tik selektyviai tam tikrus dalykus? Galbūt visgi tada būtų tikslas ne suversti visas šias medžiagas į vieną grupę "narkotikai" (tai yra subjektyvi medžiagos poveikio ir pavojingumo neatspindinti sąvoka), o diferencijuoti į tas, kurios gali sukelti tokias pasekmės, ir kurios, priešingai, jų nesukels dažniau, nei tą padarytų blaivas žmogus. Kokiu pagrindu tuomet draudžiamos empatogeninės medžiagos. Suprantu, kad įstatymai pritaikyti ne atskiriems asmenims, kurie turi skirtingą požiūrį į situaciją, bet visumai. Na o ką daryti atskiriems asmenims, kodėl jiems nėra sudarytos sąlygos užsiimti ta veikla, kuri, tikėtina, kad ne tik jiems patiems maloni ar naudinga, bet garantuotai būtų naudinga ir mokslui. Visgi, grįžkime ir prie teisės šiek tiek. Ko aš dar negaliu daryti su savo kūnu? Jei aš linkęs sirgti tam tikromis psichikos ligomis (nors aš nesutinku, kad tai yra ligos, tai yra sutrikęs adaptacinis mechanizmas), ar mane reikia iš karto prevenciškai "uždrausti" nužudant, uždarant į kalėjimą ar gydant? Polinkį "sirgti" šiomis "ligomis" galima nustatyti pagal genetinę analizę, nes dalis jų paplitusios šeimose. Kitaip sakant, grįžtam prie Hitlerines Vokietijos ir įteisiname eugeniką, norėdami išauginti tobulą arijų?