Tema: Skaitytojų pasikalbėjimai. Aštuoniasdešimt aštuntoji savaitė
Autorius: Šitaip rašė Gilbonė:
Data: 2012-01-06 23:58:27

Mano akys vėl nukrypsta į veidrodį. Ir staiga suprantu: žiūrėdama į
jį, aš matau ne veido ovalą, ne antakių linkį, ne riestą nosį, ne
išblukusias lūpas o "tai, kas vadinama giliąja esatim, prigimtim, būdu
ir nesikeičia", kaip sako Sigitas Geda 2005 metų spalio mėnraščio
"Metai" ketvirtame puslapyje. Arba kitaip: kai melancholijos aplankyta
žiūriu į veidrodį, matau savo širdį. O širdyje visuomet
aštuoniolika. Deja, melancholijos paveikta, metu ant stalo suskaičiuotus
metus... Neatitiktis ištęsia mano veidą. Tada brangus sutuoktinis,
atėjęs manęs pakankinti, įgelia: - B o b u t ė... (MOTERS ESKIZAI.
2006m.)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058