sugebėjimai yra priemonės. Svarbu turėti šias priemones, bet dar
svarbiau jomis pasinaudoti tam tikru būdu, nes ir dideli talentai,
dirbantys pagal pašaukimą,  dažnai lieka neturtingi. O kokia jiems nauda
būti turtingiems ir garsiems po mirties? Dirbti tai, ką nori, yra
gyvenimas; ir tikra nelaimė dirbti tai, ko nenori, kas neatneša
pasitenkinimo. Troškimas daryti ką nori jau savaime yra įrodymas, kad tu
turi galią tai padaryti. Tavo troškimas  yra tavo galios manifestacija.
Noras  groti yra galia, kuria groji muziką siekdamas ekspresijos ir
augimo, įgūdžių išlavinimo. Stiprus troškimas rodo stiprią
potencinę galią ir trūksta tik augimo ir nukreipimo į tam  tikrą
kelią. Jei aplinkybės privertė mane daryti tai, ko aš nenoriu daryti,
aš galiu šią veiklą padaryti malonesne, žinodamas, kad visiškai
įmanoma per ją ateiti į tai, ką aš noriu daryti..... Jei man darbas
nepatinka, man nebūtina skubiai ieškotis kito. Geriausias būdas pakeisti
verslą ar aplinką - išaugimas iš senosios. Jei pasirodo kitos
galimybės, staigių pokyčių galima nevengti tik tada, kai nekyla jokių
abejonių. Kūrybiniame plane nėra skubotumo, nes jame nėra ir galimybių
trūkumo. Kuomet išeinama iš konkuruojančio proto, suprantam, kad
nebūtini jokie skuboti veiksmai. Niekas nesiruošia mušti mus už tai,
ką norim daryti. Visiems visko užteks.  Jei viena erdvė užimta, pamažu
atsivers dėl mūsų kita. Turim marias laiko. Jei abejojam, laukiam.
Kontempliuojam porą dienų viziją apie tai, ko norim ir nuoširdžiai
dėkojam Auksčiausiam už tai, kad gaunam tai, ir  mūsų protas bus
pasiruošęs be abejonių priimti sprendimą kai galimybė pasirodys.
Mūsų protas yra Dieviško Proto dalis su kuriuo mes suartėjame per
dėkingumą. Veikiant skubotai, ar iš baimės, ar abejojant, ar užmiršus
teisingą motyvą, kuris reiškia -  daugiau gyvenimo visiems ir niekam
mažiau, atsiranda klaidos. Veikiant tokiu būdu galimybės ateina pačios
ir belieka laikytis tikslo, tikėjimo ir dėkingumo. Reikia atminti, kad
nuo to momento, kai pradedam skubėti, mes nustojam būti kūrėjais ir
tampam konkuruotojais. Galim būti greiti kiek norim,  bet niekada
neskubėti.KAi kils noras skubėti, reik stabdyti arklius, fiksuoti
dėmesį į norimo dalyko mentalinį vaizdą ir pradėti dėkoti už tai,
kad tai gauni. Dėkingumo pratimai sustiprins tikėjimą/pasitikėjimą ir
atšviežins tikslą. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058