gyvenu tarsi kurorte - vienoj pusėj pušynas, kitoj jūūūūūra. ta
prasme - romėniškos termos su pirtelėm ir baseinu. šiandien
infraraudonųjų pirtelėje ėmėm ginčytis, kas geriau - aerobika,
pilate, joga ar treniruoklių salė. juokais pasakiau, kad jei
treniruoklių salėj su judesiais suderinsi kvėpavimą, o garų pirty
kviepuodamas pamedituosi, tipo: įkvepiu išmintį, iškvepiu (į niekur,
žinoma ne į kitus:) kvailumą, įkvepiu džiaugsmą, iškvepiu liūdesį
ir t.t. tai atstos jogą. kai kas sutiko, kai kas ėmė prieštarauti net
nepabandęs... o kai vienas jaunuolis išėjo, pagyvenęs diedas tuoj pat
ėmė skųstis: "na ir jaunimas šiais laikais. va šis, praplaukė pro
mane kelis kartus - sportininką mat vaidina..." viena moteris bandė
užtarti: 'tai gal jis ir yra sportininkas?" "ką jūs, tik vaidina
krūtą. taip ir norisi išmalt dantis"- prieštaravo vyras. situacija
kaito, tai skubėjom pakeisti temą. ir kas, sakykit mielieji, verčia
žmones nei iš šio, nei iš to, pasijust nuskriaustais? kodėl
nepasidžiaugus, va, koks fainas jaunimas, kaip gerai plaukti moka?:)
petra, gal Tu galėtum paaiškinti? 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058