pasidalinsiu. vakar paziopsojau kiek uzkalnio laidos, nes po jos laukiau
detektyvo. pirmas pasnekovas dar su cinkeliu, dainininkas, kurio nesu
girdejus dainuojant, bet nors atrodo neblogai, susitvarkes, ir pasneka.
papasakojo ka paprastai diedai pasakoja (malonus prisiminimai "ka mes
iskreteme, kai buvome isgere"). vienzo, sitas pirmas dar dar. nors prasmes
is tokiu pokalbiu tikrai maza. bet stai antrasis - klaikunas silanskas,
anekdotu karalius. na, kokie tautos juokai, toks ir juoku karalius. sneka
baisiu miestietisku zargonu, atseit, savas. visas komplektas - laidos
dizainas, klausinetojas ir kalbinamansis sudare stilistiskai vieninga
visuma. abu diedai apsliumpe, apsileide, nesiskute ir net jautesi, kad
smirdantys. visgi zmones, kurie eina i tele, turetu save nors minimaliai
pateikti. tuo labiau, kad be atrodymo toj laidoj nieko daugiau ir nera.
prie viso to siaubingo interjero (kan gal galetu pasakyt apie tai, kaip
operatorius komponuoja kadra - gal turetu pasiziuret kaip uzkalnio profilis
su islendanciu fotelio kampu atrodo. mano akimis, zmogus turetu but
pasisukes trimis ketvirciais, o ne buku profiliu) dar padeta lentele su
uzrasu "uzkalnis" banaliausiu sriftu - prie ko jinai ten? silanskas
papasakojo gal tris nejuokingus anekdotus (jo nuomone "patys geriausi"),
gale uzkalnis irgi suskele kazka durno. jei jau stengiamasi taip specialiai
daryti, tai nematau jokios distancijos. uzkalnis sutrype nevykusi stepa ant
besiveliancio kilimo ir tuoj uzduses griuvo i sofa. buna dalyku, kurie yra
tokie slykstus, kad net norisi ziuret ir slykstetis. tai va sita laida
tokia. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058