Viespaties prisikelimo tema labiau tiktu Velykoms... Kad jau palietete, tai
is anksto trumpai paporinsiu savo patirti is Torit miesto (buvusio), Rytu
Ekvatorijoje. Andai per Velykas, 2007, visi sedim po giedru dangum, nes
baznycia po karo be stogo, koks skirtumas. Sedziu salia gubernatoriaus,
generolo (puikus, doras, kuklus, saziningas zmogus, nevagis, kaip ten
reta), aplink apsauga su Kalasnikovais, apsirenge sortais ir Hawaii shirts
- mirk juokais. Per pamoksla klebonas sako (sklausteliuose garsiai
neistarti zodziai; pamokslas vyko trimis kalbomis: angliskai, latuko, ir
arabi juba): "Kristus prisikele! O jus (slyskciu tinginiu gauja) tebesat
mire (taip jums ir reikia). Kelkites is kapo (sudziai), kuri patys sau
issikasete, pasiraitokite (savo susmirdusiu marskiniu) rankoves, ir imkites
(nors kokiu nors) darbu! Nes (sunu vaikai), kol trinsites aplink (broga
gerdami) be jokio reikalo, jusu (menkos, supistos) sieliukstes niekada
nebus isganytos. Man net geda i jus (nieksai menkystos) kreiptis sia sventa
diena, nes nebedaug turiu vilties, kad jus (bezdzioniu beuodegiai broliai)
kada nors pasikeiste. Tad imkites darbo (ko niekada nemokejote), bent
(sitos suknistos) baznycios stoga uzdenkite, ir tebus tai jums pirmas
zingsnis sekant musu Viespatimi: is kapo - i gyvenima!". Amen.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058