perskaiciau regina ragauskaite naujuose satenuose. tiesa paskius, tema,
kuria pasisnekuciuojam su bendraamziais (kutiems pensija nebera juokingas
zodis). apie jaunima, koks jisai. vakar buvo viesniu. kalbejomes apie ta
sovietinio dizaino paroda ndg. sovietinis - koks slykstus, pasiteisinantis
zodis, tarsi sakantis "tai ne mes, tai mums buvo primesta". nebijokime
zodzio "taryinis", nes gyvenimas buvo tarybinis ir mes buvom tarybiniai,
norom ar nenorom. taigi, aptardamos jaunas parodos orgnizatores, sutareme,
kad dabartinis jaunimas tikrai nepazista anuometinio gyvenimo, nejaucia
praeities, o ir jausti negali. priekaistas tik uz tai, kad imasi daryt
paroda apie tai ko nezino, daro pavirsutiniskai, atmestinai ir be galo
savim pasitiki. veliau, viesnioms jau susiruosus namo, vienai ju skambutis:
jauna giminaite (pavadinkime taip) susitikus pakeliui nori kazka perduoti
iduoti. gal man tik taip pasirode is salies, bet reikalavimas gana
kategoriskas: nagi, eikite jau namo, varykit greiciau, nes man reikia. joms
iseinant dar pasakiau "ir apie nieka nepakalbeta". gal kito vakarelio tema
bus kaip mums (kuriems pensija ne uz kalnu) nepasiduoti varinejamiems ir
susivokti, kada tavim manipuliuoja. na, susnekejau kaip visiska sene.   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058