sėkla, įmesta į dirvą aktualizuojasi ir prigamina daugybę sėklų.
Gyvenamas gyvenimas dauginasi. Protas turi tą patį poreikį
didėti.Sąmonė veržiasi plėstis. Ieškome saviekspresijos žinoti
daugiau, daryti daugiau, turėti daugiau, būti daugiau. Siekimas būti
turtingu, yra siekimas pilnatvės. Kiekvienas noras  yra neišreikštos
galimybės įtampa. Tai, kas verčia norėti pinigų yra tas pat, kas ir
tai, kas verčia norėti užauginti obelį. Tai gyvenimas, siekiantis
pilnatvės. Dar daugiau, Tai Dievo noras, kad būtume turtingi.
Svarbiausia, kad mūsų norai ir tikslai neprieštarautų ir būtų
harmonijoj su kitų norais. Taip pat neturime gyventi tik vardan kitų
gėrio, prarasdami save. Todėl turime būti turtingi, kad galėtume duoti
iš nieko neatimant. Proto substtancija padarys viską dėl mūsų iš
nieko neatimdama ir todėl neprireiks jokios konkurencinės kovos už
būvį. Darvino mokslas buvo mums pateiktas iškreipta forma. Esame tam,
kad kurtume, o ne konkuruotume dėl to, kas sukurta. Todėl praturtėjame
tokiu būdu, kad ir kiekvienas mus supantis gauna daugiau, nei turi. Kas
praturtėja kitų sąskaita niekada netampa iš tikrųjų turtingais. Jie
nuolat dreba dėl savo turtų ir anksčiau ar vėliau juos ištinka
krachas. Limitai pinigų mums neriboti. Jei tik bent minutę pamastysim,
kad jie riboti ir kad juos kontroliuoja bankininkai, kaip mat pateksime į
konkurencinio mąstymo spąstus. Ir mūsų galia kurti sau priežastis
ištirpsta. Žinau tai iš patirties. Nes taip galvoti dažnai priverčia
nuolatinis proto bombardavimas per media apie ekonomines krizes ir diržų
veržimąsi. Todėl neverta žiūrėti į matomą pasiūlą, bet žiūrėti
į neribotus  beformės substancijos  turtus ir ŽINOTI, kad jie ateis pas
mus taip greit, kaip tik mes būsim pasiruošę priimti. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058