del fausto taisykliu: vis akcentuojamas praturtejimas kaip kokia siekiamybe. zmogus gali buti laimingas ir nebudamas turtingas. "ne konkurenciniais budais". visas progresas vaziuoja ant konkurencijos. zinome, kas isejo is to, kai viskas buvo daroma del plano, o ne del konkurencijos. gali pats nedalyvauti tame, bet yra norinciu ir galinciu. tie, kurie nedalyvauja irgi naudojasi tu konkurencingu veiklos vaisiais. ir isvis, laisvas zmogus pats atsirenka kuo tiket, kuo ne. ka prisiminti, o ko ne. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19058