Vaikai (galbūt, iki kokių 12 metų) labai dažnai mušasi ir neklauso mokyklose, kieme ir t.t. vien dėl to, kad jie negauna pakankamai dėmesio šeimoje. Paprastai sakant, jie jaučiasi atstumti, todėl stengiasi bet kokia kaina gauti suaugusių dėmesio (net ir blogu elgesiu). Tą pastebėjau ir savo šeimoje. Sėkmingai patvarkius vieno vaiko užimtumą visi jo priešiškumai dingo. O į visokius tėvų tarpusavio pokalbius "akis į akį" žiūriu kritiškai. Tam yra atitinkamos institucijos. Pokalbiu tėvų neišauklėsi. "Trolis" <Trolis@misk.as> wrote in message news:n9ce34$ogc$1@trimpas.omnitel.net... > 2016-02-09 09:53, Aras rašė: >> Xuinia. O jeigu atmetus kitus veiksnius? Nebūtų taip, kad radęs keliasdešimtą kartą prišiktą kilimėlį ar užkimštą degtukais spyną pats išsikraustytum? >> >> > > Ne. aš ne toks žmogus. Be to ir fiziškai būtų sunkumų jiems tai padaryti > (tai ne to pačio namo kaimynai). Bet mano mano charakteris truputį ne > toks. Ir situacija truputį ne tokia buvo- tiesiog buvo berniukas, kuris, > įtariu, turėjo raidos vystymosi sutrikimą, ir būdavo, kad skriausdavo > kitus kiemo vaikus. Tik niekas nieko nedarė, o aš užsiknisau. Ypač po > to, kai abu pokalbiai su tėvais nedavė rezultatų, o atvirkščiai- mano > paties vaikas (fiziškai silpnesnė ir jaunesnė mergaitė) tavo kaltu. Long > stoiry short- turėjau svertų, kurie, dalis, moraliai nėra ypač gražūs, > bet buvau pasiryžęs ir juos panaudot. Neprireikė.