Tai čia teorija. Praktika ir pas mus nesueina. O vaikai puikiai naudojasi taisyklių neapibrėžtumu. Deja, tai ne ką mažesnis blogis, negu vaikų lupimas. Nei tas, nei anas vaiko ateičiai (asmenybės ugdymui) nepasitarnauja.


"Trolis" <Trolis@misk.as> wrote in message news:n9cdpt$o95$1@trimpas.omnitel.net...
> 2016-02-09 09:50, Aras rašė:
>> Pritariu.
>> Norint vaiką auklėti be diržo, tėvams reikia:
>> - turėti itin stiprų psichologinį pranašumą, kad galėtų atsilaikyti prieš augantį vaikų psichologinį spaudimą (o auklėjant psichologiniais būdais vaikai greitai išmoksta spausti tėvus kitokiais metodais),
>> - abiems be išimties turėti absoliučiai tokią pačią nuomonę apie vaikų elgesį (ji nebūtinai turi būti teisinga, bet privalo sutapti, kad vaikai nebėgiotų nuo tėvo prie mamos),
>> - abiems rodyti pavyzdį savo veiksmais (aiškinimas kaip elgtis ir praktinė tėvų veikla turi sutapti).
>> Ar daugelis tėvų gali sau tai leisti, kai užsipisa darbe, kamščiuose, skurde ir kitokiose gyvenimo vingrybėse? O bokso kriaušė, kur fiziškai galėtum "atidaužyti virtualų savo viršininką" irgi mokama, ir tam elementariai nebelieka laiko?
>> Aišku, įgimtas intelektas, gyvenamoji aplinka irgi daro savo. Ne vienas pavyzdys, kai nedideliam mieste gyvenę ir vos neprasigėrę žmonės, atvykę į Vilnių metė gert ir gyvena normalų gyvenimą.
>> Tai tiek. Kantrybės visiems tėvams.
>>
>>
> 
> Puikus postas. Deja taip retai būna.
> 
> Manuoju mūsų su žmona auklėjimo vizijos stipriai išsiskiria ir dėl to 
> turim labai daug sunkumų.
>