2016-02-08 08:48, Sail rašė: > As pamenu kaip man sunus plionkes nutrauke mazas budamas, ka padare jau > nepamenu, bet pamenu kad plionke truko tikrai. > > Toks pasiutimas pagavo, paemiau viena ranka uz marskiniu is priekio, > pakeliau nuo zemes, prispaudziau prie sienos ir pasakiau, kad daugiau taip > nedarytu. > > Ir suprato. Protingi tie vaikai, kai pamato, kad perzenge riba. Sugeba > atpazint velnia akyse. > Aš esu fizinio auklėjimo priešininkas, bet man patiko vieno pastoriaus išsakyta mintis. Neatsimenu kaip konkrečiai jis išsireiškė, bet mintis yra tokia, kad tu turi auklėtoi su meile, su noru išauklėti, o ne su noru atkeršyti ir išlieti įtūžį, kas yra 90% auklėjimo būdų. Kitaip sakant bausti reikia šaltu protu, be įtūžio, be pykčių. Jūsų paminėtu atveju tai tikrai buvo įtūžis. Ir tikrai nemanau, kad tai yra auklėjimas. Tai yra savi demonai.