oooo sita uzkaitau :)

bet realiai tai rimtai dar cia galima rasyt ir rasyt. praktiskai visa knyga parasyt galima.

On 2020-11-12 19:39, neratoblogo wrote:
> Geri laikai buvo. Ypač jei nieko neatsimeni.
> > Atsimenu, kaip reikėjo slėpti, kad esu skaitęs Šapokos istorija, ir koks > skandalas kilo, kai būdamas trečiokas nusinešiau į mokyklą du spalvotus > lapus iš Šapokos istorijos su Lietuvos vėliavom.
> > > Atsimenu, kaip norint įdomesnių knygų turėjai išmokti skaityti > lenkiškai, nes pas juos cenzūra kiek lengvesnė buvo. Bet ir pas juos už > perrašyta ranka Žiedų valdovą (!), jau nekalbant apie istorines knygas > galėjai gauti parų ir nemalonumų.
> > Atsimenu, kai viso labo džinsai ir odinė striukė buvo maištas ir pavojus > tarybinei visuomenei.
> > Atsimenu, kaip reikėjo neišskirti iš kitų jei nenorėjai turėti problemų > mokykloje.
> > Atsimenu, ką pasakojo močiutė apie Sibirą. Ir kas ją išvežė atsimenu.
> > Atsimenu susiraukusius pardavėjų veidus parduotuvėse.
> Sviestą aplipusį aptirpusiu rudu įpakavimo popierium. Vis prarūgusį > pieną parduotuvėse ir tetrapakus, kurie amžinai varvėdavo pro šoną.
> > Atsimenu tas kalėdas, kai pirmą kartą pamačiau tikrus mandarinus. Man > buvo šeši.
> > Dar atsimenu, kad reikėjo per daug nesipasakoti, kad švenčiam kalėdas.
> > Atsimenu purvą ir dulkes ant visų šaligatvių išskyrus Laisvės alėją. > Atsimenu apleistą ir griūvantį Kauno senamiestį.
> > Atsimenu tepalo, kuro ir šūdų dėmes Nemune prie Aleksoto tilto.
> > Atsimenu, kaip kiekvienais metais reikėdavo dalyvauti bulviakasyje, kad > žiemą turėtum bulvių.
> > Atsimenu, kad vasarą dažną savaitgalį važiuoti į sodą ar kaimą, kad > turėtum agurkų ir pomidorų, obuolių ir uogų.
> > Atsimenu kaip reikėdavo tarkuoti pačių ar kaimynų užaugintus kopūstus ir > juos užraugti bačkoje virtuvėje, paskui pernešti į balkoną - kad žiemą > nors truputį vitaminų turėtum.
> > Atsimenu, skerdžiamos kiaulės garsą ir svilinamo kailio kvapą pas > gimines kaime. Pamenu kaip reikėjo valyti kiaulių žarnas ir prikišti > sumaltos kiaulės mėsos, kad turėtum dešros.
> > Apie bendravimą irgi atsimenu. Kaip reikėdavo į svečius kviesti prekybos > bazės vedėją, nors už akių jos visi nekęsdavo (vyras KGB dirbo). Kaip > reikėjo daug bendrauti su nemėgstamais žmonėmis vien dėl ryšių, kad > gautum elementarias paslaugas ar prekes.
> > Atsimenu, kaip visi nuoširdžiai tėvo darbe bendraudavo - blaivių tėvo > bendradarbių taip ir nesu matęs.
> > Ir tingiu dar rašyti, ką atsimenu. Suprantu tik tiek, kad žmogus > prisitaiko prie visko. Jausti laimę, draugų turėti ir Sibire, ir > kalėjime gali. Bet turėtį nostalgiją visam tam... Na niekaip negaliu to > suprasti.
> > > > > > On 2020.11.12 16:01, Sail wrote:
>> Na jei gerove kam nos = kuo daugiau materialiu daiktu, tada jo, dabar >> daug geriau.
>>
>> As santykiu tarp zmoniu pasiilgstu tu, kurie anksciau buvo.
>>