On 13/11/2020 09:49, Dainiushas wrote:
> tai kaip suprantu, esminis gerumas dabar kad nereikia pačiam skerst 
> kEUlės ir kopūstų tarkuot, nes tai padaro kažkas kitas? :)

O to nepakanka?

> Nes kalbėt laisvai tai ir dabar nelabai galima, pabandyk delfyje 
> pakomentuot apie seksualines mažumas ar Dievo išrinktųjų tautą

Tu kažkaip netaip supranti žodžio laisvę. Ji baigiasi ten, kur prasideda 
kito asmens žodžio laisvė.

O šiaip reikėtų detalių - ką tokio tau pasakyt neleidžia ir ar tai 
nepatenka į BK interesų sferą

S.

> 
> On 2020-11-12 19:39, neratoblogo wrote:
>> Geri laikai buvo. Ypač jei nieko neatsimeni.
>>
>> Atsimenu, kaip reikėjo slėpti, kad esu skaitęs Šapokos istorija, ir 
>> koks skandalas kilo, kai būdamas trečiokas nusinešiau į mokyklą du 
>> spalvotus lapus iš Šapokos istorijos su Lietuvos vėliavom.
>>
>>
>> Atsimenu, kaip norint įdomesnių knygų turėjai išmokti skaityti 
>> lenkiškai, nes pas juos cenzūra kiek lengvesnė buvo. Bet ir pas juos 
>> už perrašyta ranka Žiedų valdovą (!), jau nekalbant apie istorines 
>> knygas galėjai gauti parų ir nemalonumų.
>>
>> Atsimenu, kai viso labo džinsai ir odinė striukė buvo maištas ir 
>> pavojus tarybinei visuomenei.
>>
>> Atsimenu, kaip reikėjo neišskirti iš kitų jei nenorėjai turėti 
>> problemų mokykloje.
>>
>> Atsimenu, ką pasakojo močiutė apie Sibirą. Ir kas ją išvežė atsimenu.
>>
>> Atsimenu susiraukusius pardavėjų veidus parduotuvėse.
>> Sviestą aplipusį aptirpusiu rudu įpakavimo popierium. Vis prarūgusį 
>> pieną parduotuvėse ir tetrapakus, kurie amžinai varvėdavo pro šoną.
>>
>> Atsimenu tas kalėdas, kai pirmą kartą pamačiau tikrus mandarinus. Man 
>> buvo šeši.
>>
>> Dar atsimenu, kad reikėjo per daug nesipasakoti, kad švenčiam kalėdas.
>>
>> Atsimenu purvą ir dulkes ant visų šaligatvių išskyrus Laisvės alėją. 
>> Atsimenu apleistą ir griūvantį Kauno senamiestį.
>>
>> Atsimenu tepalo, kuro ir šūdų dėmes Nemune prie Aleksoto tilto.
>>
>> Atsimenu, kaip kiekvienais metais reikėdavo dalyvauti bulviakasyje, 
>> kad žiemą turėtum bulvių.
>>
>> Atsimenu, kad vasarą dažną savaitgalį važiuoti į sodą ar kaimą, kad 
>> turėtum agurkų ir pomidorų, obuolių ir uogų.
>>
>> Atsimenu kaip reikėdavo tarkuoti pačių ar kaimynų užaugintus kopūstus 
>> ir juos užraugti bačkoje virtuvėje, paskui pernešti į balkoną - kad 
>> žiemą nors truputį vitaminų turėtum.
>>
>> Atsimenu, skerdžiamos kiaulės garsą ir svilinamo kailio kvapą pas 
>> gimines kaime. Pamenu kaip reikėjo valyti kiaulių žarnas ir prikišti 
>> sumaltos kiaulės mėsos, kad turėtum dešros.
>>
>> Apie bendravimą irgi atsimenu. Kaip reikėdavo į svečius kviesti 
>> prekybos bazės vedėją, nors už akių jos visi nekęsdavo (vyras KGB 
>> dirbo). Kaip reikėjo daug bendrauti su nemėgstamais žmonėmis vien dėl 
>> ryšių, kad gautum elementarias paslaugas ar prekes.
>>
>> Atsimenu, kaip visi nuoširdžiai tėvo darbe bendraudavo - blaivių tėvo 
>> bendradarbių taip ir nesu matęs.
>>
>> Ir tingiu dar rašyti, ką atsimenu. Suprantu tik tiek, kad žmogus 
>> prisitaiko prie visko. Jausti laimę, draugų turėti ir Sibire, ir 
>> kalėjime gali. Bet turėtį nostalgiją visam tam... Na niekaip negaliu 
>> to suprasti.
>>
>>
>>
>>
>>
>> On 2020.11.12 16:01, Sail wrote:
>>> Na jei gerove kam nos = kuo daugiau materialiu daiktu, tada jo, dabar 
>>> daug geriau.
>>>
>>> As santykiu tarp zmoniu pasiilgstu tu, kurie anksciau buvo.
>>>
>