Tai su tom zodzio laisvem gali ir dabar pabandyt.

Parasyk kad reikia leisti vienos lyties atstovu santuokas, kad leisti 
jiems ivaikinti vaikus, kad religija yra sudas ir laisvamanybe rulez, ir 
kad reikia legalizuoti marihuana. Cia net nelieciant politikos srities - 
ten isvis geriau tylet kaip tarybiniais laikais.

Ir paziurek reakcija.

Btw, vokietijoj su mano pasiulytais topic'ais nieko nenustebinsi. Ten 
tai pakankamai naturaliai skamba.


On 2020.11.12 7:39 PM, neratoblogo wrote:
> Geri laikai buvo. Ypač jei nieko neatsimeni.
>
> Atsimenu, kaip reikėjo slėpti, kad esu skaitęs Šapokos istorija, ir 
> koks skandalas kilo, kai būdamas trečiokas nusinešiau į mokyklą du 
> spalvotus lapus iš Šapokos istorijos su Lietuvos vėliavom.
>
>
> Atsimenu, kaip norint įdomesnių knygų turėjai išmokti skaityti 
> lenkiškai, nes pas juos cenzūra kiek lengvesnė buvo. Bet ir pas juos 
> už perrašyta ranka Žiedų valdovą (!), jau nekalbant apie istorines 
> knygas galėjai gauti parų ir nemalonumų.
>
> Atsimenu, kai viso labo džinsai ir odinė striukė buvo maištas ir 
> pavojus tarybinei visuomenei.
>
> Atsimenu, kaip reikėjo neišskirti iš kitų jei nenorėjai turėti 
> problemų mokykloje.
>
> Atsimenu, ką pasakojo močiutė apie Sibirą. Ir kas ją išvežė atsimenu.
>
> Atsimenu susiraukusius pardavėjų veidus parduotuvėse.
> Sviestą aplipusį aptirpusiu rudu įpakavimo popierium. Vis prarūgusį 
> pieną parduotuvėse ir tetrapakus, kurie amžinai varvėdavo pro šoną.
>
> Atsimenu tas kalėdas, kai pirmą kartą pamačiau tikrus mandarinus. Man 
> buvo šeši.
>
> Dar atsimenu, kad reikėjo per daug nesipasakoti, kad švenčiam kalėdas.
>
> Atsimenu purvą ir dulkes ant visų šaligatvių išskyrus Laisvės alėją. 
> Atsimenu apleistą ir griūvantį Kauno senamiestį.
>
> Atsimenu tepalo, kuro ir šūdų dėmes Nemune prie Aleksoto tilto.
>
> Atsimenu, kaip kiekvienais metais reikėdavo dalyvauti bulviakasyje, 
> kad žiemą turėtum bulvių.
>
> Atsimenu, kad vasarą dažną savaitgalį važiuoti į sodą ar kaimą, kad 
> turėtum agurkų ir pomidorų, obuolių ir uogų.
>
> Atsimenu kaip reikėdavo tarkuoti pačių ar kaimynų užaugintus kopūstus 
> ir juos užraugti bačkoje virtuvėje, paskui pernešti į balkoną - kad 
> žiemą nors truputį vitaminų turėtum.
>
> Atsimenu, skerdžiamos kiaulės garsą ir svilinamo kailio kvapą pas 
> gimines kaime. Pamenu kaip reikėjo valyti kiaulių žarnas ir prikišti 
> sumaltos kiaulės mėsos, kad turėtum dešros.
>
> Apie bendravimą irgi atsimenu. Kaip reikėdavo į svečius kviesti 
> prekybos bazės vedėją, nors už akių jos visi nekęsdavo (vyras KGB 
> dirbo). Kaip reikėjo daug bendrauti su nemėgstamais žmonėmis vien dėl 
> ryšių, kad gautum elementarias paslaugas ar prekes.
>
> Atsimenu, kaip visi nuoširdžiai tėvo darbe bendraudavo - blaivių tėvo 
> bendradarbių taip ir nesu matęs.
>
> Ir tingiu dar rašyti, ką atsimenu. Suprantu tik tiek, kad žmogus 
> prisitaiko prie visko. Jausti laimę, draugų turėti ir Sibire, ir 
> kalėjime gali. Bet turėtį nostalgiją visam tam... Na niekaip negaliu 
> to suprasti.
>
>
>
>
>
> On 2020.11.12 16:01, Sail wrote:
>> Na jei gerove kam nos = kuo daugiau materialiu daiktu, tada jo, dabar 
>> daug geriau.
>>
>> As santykiu tarp zmoniu pasiilgstu tu, kurie anksciau buvo.
>>