ane, ir kas bus? saugumas pasibels?
snargleti komentarai sakai skaudziau nei bananas per kupra?

paistalai ir vejai. ir maziau verk del vatniko naratyvo, nes cia pirma 
vatniko gynybine reakcija. Nei mano tevai, nei netgi diedas, jei gyvas butu, 
niekaip nostalgiskai apie tuos laikus neatsilieptu

"Sail"  parašė naujienų news:rolg15$61k$1@news.omnitel.net...

Tai su tom zodzio laisvem gali ir dabar pabandyt.

Parasyk kad reikia leisti vienos lyties atstovu santuokas, kad leisti
jiems ivaikinti vaikus, kad religija yra sudas ir laisvamanybe rulez, ir
kad reikia legalizuoti marihuana. Cia net nelieciant politikos srities -
ten isvis geriau tylet kaip tarybiniais laikais.

Ir paziurek reakcija.

Btw, vokietijoj su mano pasiulytais topic'ais nieko nenustebinsi. Ten
tai pakankamai naturaliai skamba.


On 2020.11.12 7:39 PM, neratoblogo wrote:
> Geri laikai buvo. Ypač jei nieko neatsimeni.
>
> Atsimenu, kaip reikėjo slėpti, kad esu skaitęs Šapokos istorija, ir koks 
> skandalas kilo, kai būdamas trečiokas nusinešiau į mokyklą du spalvotus 
> lapus iš Šapokos istorijos su Lietuvos vėliavom.
>
>
> Atsimenu, kaip norint įdomesnių knygų turėjai išmokti skaityti lenkiškai, 
> nes pas juos cenzūra kiek lengvesnė buvo. Bet ir pas juos už perrašyta 
> ranka Žiedų valdovą (!), jau nekalbant apie istorines knygas galėjai gauti 
> parų ir nemalonumų.
>
> Atsimenu, kai viso labo džinsai ir odinė striukė buvo maištas ir pavojus 
> tarybinei visuomenei.
>
> Atsimenu, kaip reikėjo neišskirti iš kitų jei nenorėjai turėti problemų 
> mokykloje.
>
> Atsimenu, ką pasakojo močiutė apie Sibirą. Ir kas ją išvežė atsimenu.
>
> Atsimenu susiraukusius pardavėjų veidus parduotuvėse.
> Sviestą aplipusį aptirpusiu rudu įpakavimo popierium. Vis prarūgusį pieną 
> parduotuvėse ir tetrapakus, kurie amžinai varvėdavo pro šoną.
>
> Atsimenu tas kalėdas, kai pirmą kartą pamačiau tikrus mandarinus. Man buvo 
> šeši.
>
> Dar atsimenu, kad reikėjo per daug nesipasakoti, kad švenčiam kalėdas.
>
> Atsimenu purvą ir dulkes ant visų šaligatvių išskyrus Laisvės alėją. 
> Atsimenu apleistą ir griūvantį Kauno senamiestį.
>
> Atsimenu tepalo, kuro ir šūdų dėmes Nemune prie Aleksoto tilto.
>
> Atsimenu, kaip kiekvienais metais reikėdavo dalyvauti bulviakasyje, kad 
> žiemą turėtum bulvių.
>
> Atsimenu, kad vasarą dažną savaitgalį važiuoti į sodą ar kaimą, kad 
> turėtum agurkų ir pomidorų, obuolių ir uogų.
>
> Atsimenu kaip reikėdavo tarkuoti pačių ar kaimynų užaugintus kopūstus ir 
> juos užraugti bačkoje virtuvėje, paskui pernešti į balkoną - kad žiemą 
> nors truputį vitaminų turėtum.
>
> Atsimenu, skerdžiamos kiaulės garsą ir svilinamo kailio kvapą pas gimines 
> kaime. Pamenu kaip reikėjo valyti kiaulių žarnas ir prikišti sumaltos 
> kiaulės mėsos, kad turėtum dešros.
>
> Apie bendravimą irgi atsimenu. Kaip reikėdavo į svečius kviesti prekybos 
> bazės vedėją, nors už akių jos visi nekęsdavo (vyras KGB dirbo). Kaip 
> reikėjo daug bendrauti su nemėgstamais žmonėmis vien dėl ryšių, kad gautum 
> elementarias paslaugas ar prekes.
>
> Atsimenu, kaip visi nuoširdžiai tėvo darbe bendraudavo - blaivių tėvo 
> bendradarbių taip ir nesu matęs.
>
> Ir tingiu dar rašyti, ką atsimenu. Suprantu tik tiek, kad žmogus 
> prisitaiko prie visko. Jausti laimę, draugų turėti ir Sibire, ir kalėjime 
> gali. Bet turėtį nostalgiją visam tam... Na niekaip negaliu to suprasti.
>
>
>
>
>
> On 2020.11.12 16:01, Sail wrote:
>> Na jei gerove kam nos = kuo daugiau materialiu daiktu, tada jo, dabar 
>> daug geriau.
>>
>> As santykiu tarp zmoniu pasiilgstu tu, kurie anksciau buvo.
>>