tai kaip suprantu, esminis gerumas dabar kad nereikia pačiam skerst 
kEUlės ir kopūstų tarkuot, nes tai padaro kažkas kitas? :)

Nes kalbėt laisvai tai ir dabar nelabai galima, pabandyk delfyje 
pakomentuot apie seksualines mažumas ar Dievo išrinktųjų tautą

On 2020-11-12 19:39, neratoblogo wrote:
> Geri laikai buvo. Ypač jei nieko neatsimeni.
> 
> Atsimenu, kaip reikėjo slėpti, kad esu skaitęs Šapokos istorija, ir koks 
> skandalas kilo, kai būdamas trečiokas nusinešiau į mokyklą du spalvotus 
> lapus iš Šapokos istorijos su Lietuvos vėliavom.
> 
> 
> Atsimenu, kaip norint įdomesnių knygų turėjai išmokti skaityti 
> lenkiškai, nes pas juos cenzūra kiek lengvesnė buvo. Bet ir pas juos už 
> perrašyta ranka Žiedų valdovą (!), jau nekalbant apie istorines knygas 
> galėjai gauti parų ir nemalonumų.
> 
> Atsimenu, kai viso labo džinsai ir odinė striukė buvo maištas ir pavojus 
> tarybinei visuomenei.
> 
> Atsimenu, kaip reikėjo neišskirti iš kitų jei nenorėjai turėti problemų 
> mokykloje.
> 
> Atsimenu, ką pasakojo močiutė apie Sibirą. Ir kas ją išvežė atsimenu.
> 
> Atsimenu susiraukusius pardavėjų veidus parduotuvėse.
> Sviestą aplipusį aptirpusiu rudu įpakavimo popierium. Vis prarūgusį 
> pieną parduotuvėse ir tetrapakus, kurie amžinai varvėdavo pro šoną.
> 
> Atsimenu tas kalėdas, kai pirmą kartą pamačiau tikrus mandarinus. Man 
> buvo šeši.
> 
> Dar atsimenu, kad reikėjo per daug nesipasakoti, kad švenčiam kalėdas.
> 
> Atsimenu purvą ir dulkes ant visų šaligatvių išskyrus Laisvės alėją. 
> Atsimenu apleistą ir griūvantį Kauno senamiestį.
> 
> Atsimenu tepalo, kuro ir šūdų dėmes Nemune prie Aleksoto tilto.
> 
> Atsimenu, kaip kiekvienais metais reikėdavo dalyvauti bulviakasyje, kad 
> žiemą turėtum bulvių.
> 
> Atsimenu, kad vasarą dažną savaitgalį važiuoti į sodą ar kaimą, kad 
> turėtum agurkų ir pomidorų, obuolių ir uogų.
> 
> Atsimenu kaip reikėdavo tarkuoti pačių ar kaimynų užaugintus kopūstus ir 
> juos užraugti bačkoje virtuvėje, paskui pernešti į balkoną - kad žiemą 
> nors truputį vitaminų turėtum.
> 
> Atsimenu, skerdžiamos kiaulės garsą ir svilinamo kailio kvapą pas 
> gimines kaime. Pamenu kaip reikėjo valyti kiaulių žarnas ir prikišti 
> sumaltos kiaulės mėsos, kad turėtum dešros.
> 
> Apie bendravimą irgi atsimenu. Kaip reikėdavo į svečius kviesti prekybos 
> bazės vedėją, nors už akių jos visi nekęsdavo (vyras KGB dirbo). Kaip 
> reikėjo daug bendrauti su nemėgstamais žmonėmis vien dėl ryšių, kad 
> gautum elementarias paslaugas ar prekes.
> 
> Atsimenu, kaip visi nuoširdžiai tėvo darbe bendraudavo - blaivių tėvo 
> bendradarbių taip ir nesu matęs.
> 
> Ir tingiu dar rašyti, ką atsimenu. Suprantu tik tiek, kad žmogus 
> prisitaiko prie visko. Jausti laimę, draugų turėti ir Sibire, ir 
> kalėjime gali. Bet turėtį nostalgiją visam tam... Na niekaip negaliu to 
> suprasti.
> 
> 
> 
> 
> 
> On 2020.11.12 16:01, Sail wrote:
>> Na jei gerove kam nos = kuo daugiau materialiu daiktu, tada jo, dabar 
>> daug geriau.
>>
>> As santykiu tarp zmoniu pasiilgstu tu, kurie anksciau buvo.
>>