On 2012.06.26 21:30, Bronco wrote: > visai kitas etapas! Pradžioje tu turi prisivilioti tinkamą kandidatą į > darbuotojus į savo įmonę ir tik po to, jį jau įdarbinus, motyvuoti jį Jei vilioji kažkokį darbuotoją, kuris šiaip jau uždirba kažkokį (tikėtina jį tenkinantį) atlyginimą ir savo darbovietėje turintį tam tikrą motyvaciją ir dirbantį analogišką darbą (nes taip jo patirtis toje srityje bus geriausia), tai pagal rinkos dėsnius, tu mokėsi jam atlyginimą pagal rinką, o ieškosi kitų dalykų kurie jį motyvuos daugiau, nei dabartiniame darbe, todėl patyrusio darbuotojo paieška yra motyvacijų pasiūla, o ne samdymas. Samdymas, tai tik apsisprendimas, kuris rinkos dalyvis mokės žmogui už darbą, o darbuotojas vis tiek dirba toje pačioje rinkoje. Teorija teisinga, kai apie darbovietes galvoji kaip atskirus nepriklausomus vienetus, geriausia kai jie tarpusavyje net nekonkuruoja. O aš galvoju, kad yra panašių/vienodų darbo vietų ir darbuotojų rinka, kurioje mano siūloma darbo vieta yra pirkinys kandidatui. Darbo vietų ir darbuotojų rinka yra kažkuo panašu į kad ir mobilaus ryšio operatorių paslaugų rinką - iš esmės visi siūlo tą patį, tik skirtingam „įpokavime“ - bet žmogui kuris pirmą kartą ateina į mobilujį ryšį pirmiausia niekas kitas nepritrauks, kaip mažiausia pokalbių kaina, bet po kažkurio laiko žmogus pradeda įsikirsti daugiau, nusiperka naujausią išmanųjį ir pokalbių tarifas pasidaro kažkelintos eilės faktorius. > darbui ir rezultatų siekimui. Nes jei egzistuotų savaime "motyvuoti > žmonės", tai nereiktų japonams robotų gamint. O girdėjai tokį posakį - „jis turi tam pašaukimą“? > Tai tada nonsensas gaunasi. Sakai, jog 100 proc. pritari, bet esi prieš > atlyginimo skelbimą :-/ Tai kaip jis tada ateidamas pagal darbo skelbimą > žinos, jog būsimas atlyginimas atitinka oraus pragyvenimo kriterijus? Kiekvieno ori savivertė yra individuali. Jei vienas dirbdamas savo darbą ir gaudamas 2000 „ant popieriaus“ jaučiasi oriai, tai kitas ir uždirbdamas 7000 gali nesijausti oriai. O tai priklauso ir nuo to kokioje rinkoje dirbi: jei toje rinkoje tavo darbo vietai būdingas atlyginimas 7000, automatiškai tokia darbo pozicija tave ne tik kad aprūpina būtiniausioms pajamoms išgyventi, bet ir išlaikyti savo statusą tarp panašių - tai jau panašiau į orumą. Kai pakilsi karjera, ir padidės pajamos, atitinkamai ir kiti to paties lygmens kolegos oriai jausis su tais pačiais didesniais atlyginimais, ir tikrai oriai nesijausi su tais pačiais 7000. O va, kai kai prasideda tokios kvailystės, kai ateina žmogus, taikosi į poziciją už 7000, ir nesuprasdamas apie tokių pozicijų atlyginimus rinkoje pasiprašo 3000, tai laaabai norintis sutaupyti darbdavys tokį pasamdo, iškreipia rinkos vaizdą, o kažkokie pusvadybininkiai sukompromituoja pareigybės poziciją, ir pats darbdavys po kiek laiko ima spjaudytis. O toks pusvadyininkis, patekęs į ne savo lygio rinką, labai greit ima iš savęs per daug įsivaizduoti, sužino daugiau apie vyraujantį tos rinkos atlygį ir, nesugebėdamas išdirbti savo užsiprašyto atlyginimo, pradeda svaigti apie dar didesnį. Retas kuris realiai turi talentą šokti per kelis karjeros laiptus iš karto. > Žinai atsakymą? Būtent. Nežinos. Todėl jo pirmas klausimas ir bus - > "koks atlyginimas?". Jei jis nežino, kokie atlyginimai tokioje pozicijoje ir toje sferoje - jis paprasčiausiai nepasiruošęs tai rinkai ir pozicijai. Nepribrendęs. Pradėk fabriko konvejerio darbininkui mokėti 25000Lt. - Valio, tikrai oriai jausis, tikėtina, net su kaupu patenkins visus savo ir savo šeimos poreikius - bet garantuoju, kad virš 90% tokių darbininkų savo atlyginimą švaistys visiškai neracionaliai ir nenaudingai ne tik sau, bet ir valstybei. Tikėtina, kad keli procentai tokių darbuotojų po pirmo atlyginimo nesugrįš į darbą būtent dėl neracionalaus išlaidavimo. Ir toks žmogus, tavo nuostabai, elgsis labai > racionaliai ir garbingai, nes jis nenorės gaišti nei savo, nei TAVO laiko. Jei žmogus ieško darbo (skaito darbo pasiūlymų skelbimus) - vadinasi dabartinis jo kažkuo netenkina ir nemotyvuoja - toks žmogus labiau ir yra viliojamas būtent motyvacinėmis priemonėmis. Kiek didesnis atlyginimas - tik penktoje šeštoje vietoje. Kita žmonių dalis skaitanti skelbimą - bedarbiai ieškantys darbo - tarp jų labai didelė armija tų, kurie lenda bet kur - „o gal pakliūsiu ir uždirbsiu“. Kai nurodai rimtą atlyginimą, dažniausiai į tokius skelbimus pasirodyti nori vis daugiau tokių bedarbių - man tikrai gaila laiko tokių net CV skaityt. Tarp jų žinoma yra ir tokių, kurie yra naujokai norintys ateiti į verslo srities rinką - o jie kreipsis ir be atlyginimo nurodyto skelbime (laiko jie pokalbiams turi, nes nedirba). Trečia grupė žmonių yra tie, kuriuos nori perviliot iš kitur - jie skelbimo neskaito, ir jiems visai nerūpi koks atlyginimas ten nurodytas ir čia jau darbuotojo ieškančiojo reikalas, kaip tokį kandidatą pasikalbinti - apie tokius net nekalbame. Dar yra žmonių, kurie tikrai ieško darbo bet kokia kaina - jiems orumas neleidžia prisiregistruoti darbo biržoje, dirba net ir už minimumą ir bet kokius darbus. Žinoma, tai nekvalifikuoti darbai. Nematau tame nieko blogo - tarp jų yra tikrai gerai dirbančių, kam tikrai negaila ir daugiau mokėt. Čia svarbu nemokėti per daug, o tik kad jaustų žmogus, kad jo darbas vertinamas, bet kad neišpuiktų. Dėl atlyginimo skelbimo - aš nesu prieš. Bet manau, kad tai nebūtina informacija. Taip manau tiek iš savo patyrimo iš abiejų samdymo pozicijų pusių - ieškančiojo darbo ir ieškančiojo darbuotojo. O kai kada tas paskelbtas atlyginimas apkrauna bereikalingais „atlyginimo ieškotojais“.