As neziuriu i viska per asmenine prizme. As savo asmenine padeti/patirti naudoju kaip argumenta tam, kad mes nesame barbaru tauta jokiu mastu, Europos sajungos ar bet kokiu kitu. Nesenos apklausos duomenys rodo, kad esame viena is tautu, labiausiai nepatenkintu esama padetimi. Bet ne del to, kad esame itin blogoje padetyje, o todel, kad keliame sau itin aukstus reikalavimus. Jei tai suvoktume kaip savo trukuma - butu taip, kaip tamsta apibudini musu tauta. Taciau jei suvoktume tai kaip Tautos siekiamybe - butu taip, kaip tamsta apibudini tiksla. Taigi, pasirinkimas - saviplaka ar pazanga? Perdeta saviplaka nepadeda siekti pazangos, nes tai nera kritinis poziuris. Beje, siuolaikineje visuomeneje, grieztai kalbant ir visose kitose, pazanga nera baigtinis dydis. Tai kaip tame "anekdote" - komunizmas kaip horizontas - kuo tu arciau jo, tuo jis toliau nuo taves. Tai nenutrukstamas, begalinis procesas. Aciu Dievui, mes nesame paskutinieji, besivejantys ta horizonta. Svarbu - nesustoti. Remigijus Makauskas Vidas wrote: >>> Lietuviai kuria zemiausios kulturos mazos pridetines vertes >>> produkta >> Suprantu tai kaip asmenini izeidima. Ne tik tautini. >> >> Remigijus >> > Labai apgailestauju, kad negalime diskutuoti. Mano fraze turetu buti > siek tiek svelnesne, idedant i ja, kad tai "Europos sajungos mastu". > Dar karta pasikartosiu ir, matyt, liku nesuprastas ir kraustysiuos is > sios konferencijos. > > Jus i viska ziurite per asmenine prizme. Jeigu save laikytumete > nenormaliu tai reiketu kreiptis pas gydytoja. Normalus zmogus taip > galvoti negali. Bet, kad Europoje mes esame kaip barbaru tauta tai > man jokiu klausimu nekyla. Abu mes skiriames tuo, kad jus teigiate, > kad esama padetis visuomene tenkina, o as skaitau, kad mes turime > deti pastangas, kad isbristi is barbarizmo.