Tema: Re: Lietuviska virtuve Vilniuje - kur?
Autorius: Ignas
Data: 2011-10-19 02:05:51
"bzik" <bzik@bzik.bzik> wrote in message news:j7h66c$sqa$1@trimpas.omnitel.net...
> mano sutikti danai, norvegai susizavejimo nerode. 
> Beje, cepelinu lietuviskumas labai itartinas, pvz. analogas norveguose yra kumle :) http://family.kencarlson.org/recipes/family-kumle-recipe/, svedai turi Kroppkakor ir t.t.

BLE. Na jus visai totaliai isprotejot, ir tai visiskai nepatrauklu. BLE. Kiek pasaulyje yra budu maistui paruosti? Suskaiciuoju bukvaliai sekancius: zalias; dziovinti; virti; kepti. Visi kiti - isvestiniai (troskinti, kepti ant groteliu, ant pinpalo, saldytuve ir t.t.). Dabar, kiek yra Siaures Europoj darzoviu - patiekalo pagrindu? Na tai esmines kruopos (grikiai, javai), bulbikes, na dar ropes kai kas pritaiko. Mesa - vel gi, keule, karve, avis. TAI BLE KIEK UNIKALIU KOMBINACIJU GALI BUT???? Ogi labai mazai. MĄSTYK. Kiekvienam unikaliam tautiskam patiekalui yra dxja daugiau maziau artimu analogu, ju tiesiog negali, nes visas regionas valgo ta pati. Ir tai naturalu. Baltarusiu virtuve panasi i lietuviu, lietuviu - i latviu, ir t.t. ir pan. Tai savintis kotleta, ivyniota i bulbine tesla, ir plesyt maike, kad sitas produktas yra musu ir tik musu, yra paprasciausiai kvaila. Tuos pacius koldunus valgo xebra nuo kamciatkos iki aliaskos (pasitikrinkit zemelapyje kas nepazistat krastovardziu, ir as cia nxja nesuklydau). Nes ble ner daugiau i ka ta mesa vyniot. Pieciau zmones vynioja ne mesa, o augalus ir kitoki sh, ir gauna dimsum, raviolius ir kitokias nesamones (zinau, durniai, bet ka darysi, keules neauga matyt pas juos, pabega pas mus, uz tai joms ir dekui). Taigi jei negyvenam absoliucioj saloj ar neturim genetiskai mutavusios keules, apie musu virtuves unikaluma laikas pamirsti. Kaip ir apie BET KURIOS KITOS pasaulio virtuves unikaluma. Nes ner tokio daikto is principo. Yra tik kas auga ir kas neauga ten.