ania??? o kokiam čia danui ar norvegui tai rūpi? ir apskritai, kodėl reikia kažką brukti ir mėginti įrodyti? Kiekviena troba valgė 
kitaip, o miškingose vietovėse nacionalinis patiekalas buvo stumbro kumpis su midum, ar kažkątai. Užsieniečiui įdomu, ką galima 
gauti valgyti Lietuvoje, o ne iki kurios kartos yra atsekamas patiekalo nacionalinis identitetas. Padaro iš maisto taisyklę, o po to 
tikisi, kad kas nors su pasimėgavimu valgys. Kodėl aš turiu kritikuoti tai, kas man ir kitiems skanu? kas čia per debiliškos 
sovietinės frazės 'būkime savikritiški"? jei tau to reikia, tai būk, kam tai bruki kitiems. bet nesistebėk, kad savo nepasitenkinimą 
spinduliuoji aplinkai ir ta aplinka supranta, kad TU esi vertas kritikos. Iš visų tautybių, su kuriomis teko bendrauti, vieninteliai 
lietuviai š.... ant visko, ką turi. Taip tu neatrodai savikritiškas, atrodai nepilnavertis ir keli nepasitikėjimą, ypač užsieniečiui

"bzik" <bzik@bzik.bzik> wrote in message news:j7h9uo$3n5$1@trimpas.omnitel.net...
> N sutiktu uzsienieciu tik is mandagumo paragaudavo, rinkdamiesi neutralesnius patiekalus.
> Jei vertint pagal produkto paplitima, tai dabar nacionaliniu kategorijoj nr. 1 butu karbonadas (gal ir saslykas :), o saldumynu - 
> sakotis.
> Kai kalbam apie lietuviska virtuve, reiktu bent kazkokios normalios pozicijos, nes tai, ka siuo metu bruka maitinimo istaigos, su 
> lietuviskumu turi tik simboline sasaja. Namuose tokio maisto kasdien nevalgom, o per sventes prasimanom sio bei to idomesnio. 
> Dalies gaminiu kilme prieskario ir pokario laikai, o ispopuliarinta pries kelis desimtmecius. Bukim objektyvus ir savikritiski. 
> Brukam kazkokia legenda, kad senoves lietuviai plempe saltibarscius, antru patiekalu cepelinus ar vedarus. Deja didzioji dalis ju 
> srebe miltine putra, valge koses, blynus. Pagrindine darzove buvo ne bulve, o rope :)
>