Na, štai, pirmas normalus atsakymas diskusijai ;) Visumoje rašai labai teisingus dalykus, kurių atskirus niuansus pakomentuosiu žemiau, bet kas yra akivaizdu iš tavo paminėtų dalykų, jog Žemei iki šiol labiau gresia ledynmetis (tavo paminėti ugnikalniai ir Golfo srovė), nei kažkokie baisūs padariniai dėl globalinio atšilimo ir CO2.


On 2021-09-07 00:38, neratoblogo wrote:
> Tavo grafikas - 100 procentų teisingas.
> Tik yra papildoma sąlyga.
> > Visuose šiuose temperatūros nukritimuose/pakilimuose, jų buvo 6, išnykdavo didžioji dauguma gyvybės formų. Pvz. per Paleoceno-Eoceno terminį maksimumą išnyko giliavandeniai organizmai, vandenynas užsirūgštino ir t.t. ir pan.
> Taip, bet... pažiūrėkime kokios tada buvo temperatūros! Žemė iki to momento jau egzistavo be ledo kepurių ašigaliuose virš 100 milijonų metų! O dabar mes tik tik išlendam iš šaltosios anomalijos, kai vos neprasidėjo naujas ledynmetis. Kelti dabar bangas, ale "dangus griūva" yra absoliučiai, kaip čia pasakius politkorektiškai, gal ankstyva? ;)


> Mes žinome, kas nutinka, kai pasiekiami tam tikri temperatūriniai režimai - radikaliai pasikeičia gyvybės rūšys ir formos. Todėl ir žemės istorija skaidoma į šešis periodus.
> Taip, bet... dabar ne toks momentas, dabar mums kaip tik reik šilt ir toliau, kad mūsų nepražudytų bent koks galingesnis ugnikalnis pirmu šūviu.

> Ir pagrindinė bėda, ne visai tai kad, temperatūra kyla, o tai su kokiu pagreičiu kyla. Ir kaip jau pats rašei anksčiau - mes šimtus milijonų metų gyvūnų ir augalų konservuotą CO2 (anglies ir naftos pavidalu) vėl grąžiname atgal. Spėčiau (nes tingiu ieškoti tiksliau), kad kiekvienais metais nuo 20 amžiaus vidurio sugebam atgal į atmosferą paleisti tiek CO2, kiek mikroorganizmams užkonservuoti prireikdavo keliasdešimt tūkstančių metų.

Ir gerai, jog greitai! Iki industrinės epochos pradžios, maždaug iki 1620 - 1750 metų, CO2 atmosferoje krito iki kritinių 275-277 ppm. Įsivaizduokite, ties 150 ppm praktiškai sustoja fotosintezė! Žemė buvo ties labai pavojinga riba ir jei CO2 koncentracijos didėjimui tikrai žmonijos faktorius buvo esminis, tai reiškia mes šį procesą atsukome atgal, o tada gaunasi, jog žmonija, faktiškai pati to nesuvokdama, išgelbėjo planetą nuo naujo ledynmečio.

Tiesa, yra tam tikrų abejonių, jog būtent žmonija tada nulėmė šitą procesą. Nes jo reversas įvyko maždaug apie 1620 metus ir paėmė aiškią tendencija apie 1750 metus. Man kažkaip sunku suvokti, kaip tada iki industrinis pasaulis tai galėjo paveikti :/ Gal turi paaiškinimą?

> Ir jau 19 amžiaus viduryje buvo žinoma, kad kolba su CO2 išyla daug smarkiau, nei kolba su oru. Ir visuose tavo pateiktuos temperatūriniuose grafikuose aukščiausiuose taškuose buvo didžiausia CO2 koncentracija.
>

O aš neneigiu to, jog CO2 yra šiltnamio efektą keliančios dujos, kaip tik pritariu, nes tai chemijos mokslo faktas.

 > Kokie šansai, kad spėsime adaptuotis? Kiek kainuos visiškai naujų maistinių augalų ir gyvūnų išvedimas? Kiek tam gali prireikti laiko? Pigiau tiesiog sumažinti CO2 išmetimą, nei spręsti aukščiau paminėtas problemas.
> Išgalvota problema. Laiko yra daugiau nei reikia. Totaliai daugiau nei reikia. Žmonijai gresia tikrai ne klimato atšilimas, o realios problemos - (branduoliniai) karai, ekologinės katastrofos, kosmologinės katastrofos, geologinės katastrofos ir t.t., bet tikrai ne tai, jog bus šilčiau, drėgniau ir geriau augalai augs. O tie kas gyvena vandenynų pakrantėse, persikraustymui laiko turės absoliučiai pakankamai. Nors aišku niekas niekur nesikraustys, o gyvens už dambų, kurios karts nuo karto grius ir skęs daugybė žmonių. Faktas. Bet toks gyvenimas. Ugnikalnių papėdėse ir geologiniai nestabiliose vietovėse žmonės ir dabar gyvena ir niekur nebėga. Tokia jau ta žmonių natūra.

Prie to paties dar vienas mokslo faktas - CO2 padidėjus dvigubai nuo šios dienos lygio, augalų vegetacija ir augalinės masės didėjimas paspartėtų 8 - 41% priklausomai nuo augalų rūšies. Realiai, jokios problemos su "maistinių augalų išvedimu" nebus, nes visi augalai augs geriau, tik gali pasikeisti praktiniai ūkininkų pomėgiai auginti atskiras kultūras, nes visada smagiau gauti 41%-ais didesnį derlių, nei 8%-iais :)


> Žinoma yra daug force majeure. Pvz. užtenka kelių didelių ugnikalnių išsiveržimo ir turėtume mažąjį ledynmetį.
> Ansktyvieji viduramžiai angliškai vadinami Dark Ages. Nes  ~536-556 m. iš tiesų buvo tamsūs. O tamsūs buvo po ugnikalnių išsiveržimo. Tuomet keletą metus dienomis buvo prieblanda ir europoje derliaus nebuvo keletą metų (Romos populiacija sumažėjo 20 procentų ir t.t.). Temperatūra nukrito keliasdešimčiai metų.
> Taigi. Čia jau apie realias grėsmes rašai. Pritariu. Bet kaip matai, vėl paminėjai problemą dėl temperatūros kritimo, o ne atšilimo ;)

> > Kitas niunaslėis, kad gali stabdelėti Golfo srovė. Golfo srovė juda dėl vandens temperatūrų skirtumo. Kaip ir tu pats rašai, šylant klimatui, pusiaujas ir šiaurinė dalis šyla ne vienodai. T.y. šiaurinė dalis šyla smarkiau, ko pasekoje mažėja temperatūrinis skirtumas tarp pusiaujo ir šiaurės. Ir todėl Golfo srovė gali sustoti. Taip irgi jau yra buvę. Tik tuo metu šiaurinė europą padengė nemenkas ledo sluoksnis.


Ir taip ir ne. Pristabdyti gali, bet kadangi tuo metu bus visoje planetoje šilčiau, tai ir nebeliks poreikio tiek šilumos pernešti nuo pusiaujo link ašigalių, kad nekiltų vien dėl to ledynmetis. T.y. Golfo srovės debetas kris, bet tai normalu šylant klimatui ir tai nesukels jokių rimtų padarinių. Vandenynų srovių sustojimui labiausiai turi įtakos kontinentinių plokščių dreifas, kai jos susijungia perdengdamos esamų srovių kelius, bet temperatūrų skirtumas tarp pusiaujo ir ašigalių bus visada, keisis tik jo dydis.