Na kaip matai, ji nera tokia AUKA, kaip cia bando kai kas nupaisyt. Akivaizdziai ji daro zygius uzsitikrint savo isivaizduojamas ir tikras teises. As tau galeciau duot kiek nori pavyzdziu, kai moteris "nuoga" "is kaimo" atejus pas vyra galu gale viska taip sutvarko, kad vyrelis eina su terbele, o ji viska pasiglemzia ir dar priedo gauna pasalpas kaip vargingai gyvenanti. Gyvenime tokiu pavyzdziu yra begales. Jei netiki manim, paziurek filma "Virto azuolai". Moterys sugeba tokiu dalyku, kad negali isivaizduot.. Tu turi nusprest, ar taip svarbu "viskas tavo uzgyventa", ir tai, kad ji naudosis. Manau, kad tai tik prietarai. Jeigu vien jos skambutis vos neivaro infarkta, netikeciau, kad kas nors kada nors pasikeis. Na, dar pratempsi 15 metu.. Uzdirbsi dar didesne jos dali... Prasilaksi, dar ka nors prisidirbsi, ir jai liks Viskas. Vienas mano giminaitis, apie 50 metu vyras net neturi teises uzeit i savo buvusius namus, susitikt su vaikais. Uzteko pora skandaliuku, pareiskimuku i teisma.. O bendrai paemus, sudas tie turtai. Jei reiks, gali uzsidirbt is naujo. "40" <40@40.lt> wrote in message news:grrup3$cri$1@trimpas.omnitel.net... > > Iki skirybu jau buvome beveik daeje. Jau buvo trukus kantrybe ir buvau pas advokata, (ji > irgi buvo pas savo advokata), bet kai suzinojau, kad netenku beveik visko, o ji is > niekur gauna sau i gyvenimo prieki kruva babkiu, kazkaip labai nemalonu pasidare. Viska > uzdirbau savo sukurtu versu per 10metu, o cia pasirodo pagal istatyma imones turtas > dalinasi ir jai priklauso puse, nors ji toje imoneje net nedirbo. > Na imone tai dar ten galima butu perregistruot i UAB, na bet as netenku savo sukurtu > namu, kur puse kainos as niekaip negaleciau jai sumoket.... > Rezultate gauciau nama parduot, o pats iseit i ta sena apluzusia sodyba uz kuria dar gi > vel puse sumos jai tureciau atiduoti.... Perregistruoti be jos sutikimo jau nebegaliu, > net ji iseme is registru centro ir is Regitros israsus apie mano turima nekilnojama ir > kilnojama turta. > Na zodziu dar vaikai atkalbejo, tai kaip ir vel gyvenam po vienu stogu...bet ar cia > gyvenimas... >