"bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message news:hb3seu$eak$1@trimpas.omnitel.net... > Infliacija nuo hiperinfliacijos skiriasi vienu vieninteliu parametru > - laiko vienetu kiekiu. O apie hiperinfliacijos pasekmes > (greit pasukta procesa vietoje ilgai vykstancio) galima > prisiskaityt kiek tik nori. Be rasymo is lubu gal apsieikime, > rasykime is praktikos. Malkų degimas krosnyje nuo dinamito sprogimo irgi skiriasi vienu vieninteliu parametru - laiko vienetu kiekiu. Kokia dar blyn teorija apie hiperinfliaciją - pats mačiau ir gyvenau. > > Matau viena niuansa/rimta argumenta - kaimynams infliuojant > valiuta ir veluojant etaloniniu atsakomajai reakcijai i si veiksma > materialus turtas issiurbinejamas infliuojancio naudai... Prekyboj dalyvauja du savanoriai - pirkėjas ir pardavėjas. Nepatinka - nevalgyk. Jei rimčiau - visa tai man atsiduoda sovietmečio propaganda "vakariečiai nuskurdino negriukus", kas yra propaganda ir su ekonomika neturi jokio ryšio (kaip ir su realybe). > > Tai buvo suprasta jau senokai, dabar vyksta zaidimas kas > greiciau nuinfliuos... I ka tai nuves(nuvede) klausimas atviras, > vyksta diskusijos apie nauja Breaton-Woods susitarima arba > pakenciama analoga. > Čia jau labai tolimų išvestinių klausimas, duotu atveju man visai neįdomus. > > "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message > news:hb22r0$st$1@trimpas.omnitel.net... >> Bėdų išvis nėra, jei tik pardavėjas su pirkėju nesimuša dėl >> metro "teisingumo". Ekonomikoje "metras" visai nebūtinai >> yra konstanta. O vienintelė "tuščių pinigų" pasekmė IMHO >> tėra pastovi infliacija (kuri vyksta sparčiais tempais jau bent >> keliasdešimt metų). Gerai tai ar blogai - neapsiimu spręsti, >> tačiau ant smūgio iš lubų galiu prirašyt bent keleta svarių >> argumentų pastovios infliacijos naudai (t.y yra keletas >> niuansų, kodėl pastoviai infliuojantys pinigai yra sveikiau >> ekonomikai ir visuomenei nei kad stabilūs pinigai). >> >> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message >> news:hb15uu$gqt$1@trimpas.omnitel.net... >>> "tusti pinigai" kaip "tuscias metras" >>> Visi metrus nesiojasi, malkas matuoja, >>> o "etalonini metra" eme ir perlyde... >>> >>> Norint zinot ar malku pardavejas pudruoja smegenis >>> tenka pradzioje pasigamint nuosava etalona, tik ir >>> tiek tu bedu. >>> >>> >>> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message >>> news:havik2$bqq$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Labai daug prirašei (na tiek pat sėkmingai galima pasakyt išvertei >>>> ir nukopypeistinai). Labai paplitus "teorija". Tik vat kad kas imtų ir >>>> nepatingėtų paaiškint tiksliau vartojamus terminus. Kad ir "tušti >>>> pinigai" (kuo jie skiriasi nuo "netuščių" ?). >>>> Tai labai rimtas klausimas. Pinigai niekad nebuvo ir nėra ir nebus >>>> absoliutu kažkokiu, funkcionuojančiu nepriklausomai nuo ekonomikos. >>>> Tai tiesiog yra ekonomikos įrankis, padargas. Kaip jis funkcionuoja - >>>> tai yra esminis klausimas, o ne kokie emociniai epitetai prie to >>>> padargo prikabinti. >>>> Kodėl aš turiu griūti be sąmonės ir griebtis šakių išgirdęs "atsirado >>>> apyvartoje multiplikatoriaus pagalba", kuo man skiriasi tie >>>> multiplikaciniai >>>> nuo ne multiplikacinių ? Dešros už juos neparduoda parduotuvėj ? >>>> Kame čia šaknys ? Ar tiesiog tame, kad tokie šaukliai buvo klestintys >>>> NT verslinykai, kurie apsiskaičiavo ir daba bankrutavo ? Kodėl >>>> man turi rūpėti, jog jo NT verslą perims kažkas kitas (kad ir bankas) ? >>>> Man tai koks skirtumas ? >>>> >>>> "abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message >>>> news:hasiid$75u$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> atverkim diskusija is naujo, kad issiaiskinti, kad gi dede Sliogeris >>>>> norejo >>>>> pasakyti, ka ne taip pasake, ir ko musu ekonomistas lasaZ nesuprato: >>>>> >>>>> ''Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę >>>>> paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad >>>>> jis >>>>> vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis >>>>> tiek >>>>> tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net >>>>> sąžiningi verslininkai. „Runkeliai“.'' >>>>> >>>>> Pirmas sakinys taiklus. Antras sakinys - reiktu taisyti i ''sumokes >>>>> visi, >>>>> iskaitant ir skolininka''. Ar reikia man vel postinti litine >>>>> statistika? >>>>> >>>>> ''Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9 >>>>> mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų. >>>>> Įmonių ir gyventojų indeliai kredito įstaigose sudaro ~ 39 mlrd.litų. >>>>> Klausimas - iš kur apyvartoje per 18 nepriklausomybės metų atsirado >>>>> 24,5 >>>>> mlrd.litų (39-14,5), jei visą laiką turėjome fiksuotą valiutos >>>>> pririšimą >>>>> iš >>>>> pradžių prie USD, dabar prie EUR? >>>>> T.y. iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB pats >>>>> nekuomet >>>>> nedarė nepadengtos valiutinėmis įplaukomis emisijos? >>>>> Tai ne emigrantų pinigai, nes jie atvežtu valiutą ir ne užsienio >>>>> investicijos, nes jos irgi ateina valiuta, kurią keičia Lietuvos CB >>>>> emituojant naujus litus. >>>>> Atsakymas - tai pinigai, kurie atsirado apyvartoje multiplikatoriaus >>>>> pagalba >>>>> ir kurie neturi jokio padengimo svetimų valstybių valiuta.'' >>>>> >>>>> Ka tai reiskia? Kad musu apyvartoje skraido didele dalis tusciu pinigu >>>>> (nusedusiu indeliais), kurie sukurti multiplikatoriaus pagalba >>>>> komerciniu >>>>> banku, veikianciu Lietuvos teritorijoje, su Lietuvos centrinio banko >>>>> palaiminimu. Ir ne tik pas mus, bet pas visas valstybes, sujungtas i ta >>>>> pacia finansine sistema. Kaip jau minejau, tai nera valiutiniai pinigai >>>>> is >>>>> isores, nes juos investuotojai keicia i litus ir ju emisija yra >>>>> dengiama >>>>> centriniame banke valiuta. Kada sie oriniai pinigai bus tikri? >>>>> Atsakymas - >>>>> tada, kuomet paskolos, isduotos Lietuvos teritorijoje (tasko laike >>>>> neimanoma >>>>> nustatyti - zemiau paaiskinta kodel) bus padengtos realiu darbu ir bus >>>>> grazintos (galima gincytis ir skaiciuoti koki procenta reikia pilnai >>>>> grazinti, bet tai yra sudetinga ir reikia zinoti realius skaicius ir >>>>> multiplikatorius). Iki tol tai bus netikri pinigai, tik teorinis >>>>> isipareigojimas be praktines galimybes grazinti visus indelius (tuo >>>>> bankine >>>>> sistema ir zaidzia - ir tai nera blogai, kol horizonte seklumos >>>>> nesimato). >>>>> Netgi sulaukus to momento po 30 metu turint dabartine finansine sistema >>>>> bus >>>>> isduota dar nauju paskolu, veliau - dar nauju, taigi tas status quo >>>>> momentas >>>>> greiciausiai niekada dabartineje sistemoje ir neateis (tai vadinama >>>>> skolu >>>>> refinansavimu, taip siandien gyvena ir kartu kencia visas pasaulis). >>>>> Reikia >>>>> suprasti, kad skolos - tai tik trumpalaike banku suteikta galimybe >>>>> pasiskolinti pinigu kuomet pinigu pasiula pleciasi, o tai nesitesia >>>>> amzinai. >>>>> >>>>> XXI a laimi tas, kas moka suderinti taupyma (turi kazkoki apciuopiama >>>>> turta, >>>>> santaupas) ir taip pat skolintus pinigus naudoja uzdirbti kitiems >>>>> pinigams, >>>>> o pralosia tas, kuris pasiskolintus pinigus isleidzia neaisku kam. Tarp >>>>> valstybiu taip pat: islosia ta, kuri turi daugiau pirmos kategorijos >>>>> zmoniu, >>>>> ir maziau -antrosios. >>>>> >>>>> Kodel mes apie tai kalbame? Todel, kad musu valstybes politika yra >>>>> laikytis >>>>> priristo kurso prie euro ir mes uz tai mokame kas menesi didziules >>>>> sumas. >>>>> Kurso perrisimas butu skolos paskirstymas tolygiai visiems gyventojams >>>>> operuojantiems litais. Musu valdzia pasirinko pajamu defliacija, t.y. >>>>> atlyginimu mazinima, taciau to rimtai nevykdo (vykdo per svelniai). To >>>>> pasekme bus tai, kad neilgai trukus grisime i ta pacia vieta, nuo >>>>> kurios >>>>> ir >>>>> pradejome kelione: reikes perristi kursa. Cia tik kalbant apie vidines >>>>> problemas. Prie to pridedant isorines - skolu refinansuoti niekas mums >>>>> neleis jau 2011ais - kokias galime padaryti isvadas? >>>>> >>>>> Tokias, kad vien tik besiskolinantys ir netaupantys zmones su >>>>> nerealiais >>>>> lukesciais tikrai prisidengdami naivumu vagia is valstybes (mokesciu >>>>> moketoju, indeliu laikytoju) - daro jos valiuta pazeidziamesne valiutu >>>>> atakoms, pucia PVM ir kt statistika (del NT burbulo), taip pat vagia is >>>>> tu, >>>>> kurie taupo ir nenori/nemoka skolintis (ju santaupos sumazeja) ar dirba >>>>> uz >>>>> fiksuota retai kylanti atlygi (pvz gaisrininkai) valiutos perrisimo >>>>> atveju, >>>>> o jis neisvengiamas, (realus valiutu kursas kinta kasdiena, tik mes to >>>>> nematome nes CB vykdo intervencijas), antraip ekonomika issibalansuoja >>>>> ir >>>>> salis istinka Baltijos tigru likimas. >>>>> >>>>> >>> >