Tema: Re: "A.?liogeris: visi m?sø „nacionaliniai projektai“ yra aferos"
Autorius: Alvidon
Data: 2009-10-14 19:51:17
"bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message news:hb3seu$eak$1@trimpas.omnitel.net...
> Infliacija nuo hiperinfliacijos skiriasi vienu vieninteliu parametru
> - laiko vienetu kiekiu. O apie hiperinfliacijos pasekmes
> (greit pasukta procesa vietoje ilgai vykstancio) galima
> prisiskaityt kiek tik nori. Be rasymo is lubu gal apsieikime,
> rasykime is praktikos.

Malkų degimas krosnyje nuo dinamito sprogimo irgi skiriasi
vienu vieninteliu parametru - laiko vienetu kiekiu.
Kokia dar blyn teorija apie hiperinfliaciją - pats mačiau ir gyvenau.
> 
> Matau viena niuansa/rimta argumenta - kaimynams infliuojant
> valiuta ir veluojant etaloniniu atsakomajai reakcijai i si veiksma
> materialus turtas issiurbinejamas infliuojancio naudai...

Prekyboj dalyvauja du savanoriai - pirkėjas ir pardavėjas.
Nepatinka - nevalgyk. Jei rimčiau - visa tai man atsiduoda
sovietmečio propaganda "vakariečiai nuskurdino negriukus",
kas yra propaganda ir su ekonomika neturi jokio ryšio (kaip
ir su realybe).
> 
> Tai buvo suprasta jau senokai, dabar vyksta zaidimas kas
> greiciau nuinfliuos... I ka tai nuves(nuvede) klausimas atviras,
> vyksta diskusijos apie nauja Breaton-Woods susitarima arba
> pakenciama analoga.
> 
Čia jau labai tolimų išvestinių klausimas, duotu atveju man visai
neįdomus.
> 
> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message 
> news:hb22r0$st$1@trimpas.omnitel.net...
>> Bėdų išvis nėra, jei tik pardavėjas su pirkėju nesimuša dėl
>> metro "teisingumo". Ekonomikoje "metras" visai nebūtinai
>> yra konstanta. O vienintelė "tuščių pinigų" pasekmė IMHO
>> tėra pastovi infliacija (kuri vyksta sparčiais tempais jau bent
>> keliasdešimt metų). Gerai tai ar blogai - neapsiimu spręsti,
>> tačiau ant smūgio iš lubų galiu prirašyt bent keleta svarių
>> argumentų pastovios infliacijos naudai (t.y yra keletas
>> niuansų, kodėl pastoviai infliuojantys pinigai yra sveikiau
>> ekonomikai ir visuomenei nei kad stabilūs pinigai).
>>
>> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message 
>> news:hb15uu$gqt$1@trimpas.omnitel.net...
>>> "tusti pinigai" kaip "tuscias metras"
>>> Visi metrus nesiojasi, malkas matuoja,
>>> o "etalonini metra" eme ir perlyde...
>>>
>>> Norint zinot ar malku pardavejas pudruoja smegenis
>>> tenka pradzioje pasigamint nuosava etalona, tik ir
>>> tiek tu bedu.
>>>
>>>
>>> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message
>>> news:havik2$bqq$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> Labai daug prirašei (na tiek pat sėkmingai galima pasakyt išvertei
>>>> ir nukopypeistinai). Labai paplitus "teorija". Tik vat kad kas imtų ir
>>>> nepatingėtų paaiškint tiksliau vartojamus terminus. Kad ir "tušti
>>>> pinigai" (kuo jie skiriasi nuo "netuščių" ?).
>>>> Tai labai rimtas klausimas. Pinigai niekad nebuvo ir nėra ir nebus
>>>> absoliutu kažkokiu, funkcionuojančiu nepriklausomai nuo ekonomikos.
>>>> Tai tiesiog yra ekonomikos įrankis, padargas. Kaip jis funkcionuoja -
>>>> tai yra esminis klausimas, o ne kokie emociniai epitetai prie to
>>>> padargo prikabinti.
>>>> Kodėl aš turiu griūti be sąmonės ir griebtis šakių išgirdęs "atsirado
>>>> apyvartoje multiplikatoriaus pagalba", kuo man skiriasi tie
>>>> multiplikaciniai
>>>> nuo ne multiplikacinių ? Dešros už juos neparduoda parduotuvėj ?
>>>> Kame čia šaknys ? Ar tiesiog tame, kad tokie šaukliai buvo klestintys
>>>> NT verslinykai, kurie apsiskaičiavo ir daba bankrutavo ? Kodėl
>>>> man turi rūpėti, jog jo NT verslą perims kažkas kitas (kad ir bankas) ?
>>>> Man tai koks skirtumas ?
>>>>
>>>> "abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message
>>>> news:hasiid$75u$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>> atverkim diskusija is naujo, kad issiaiskinti, kad gi dede Sliogeris
>>>>> norejo
>>>>> pasakyti, ka ne taip pasake, ir ko musu ekonomistas lasaZ nesuprato:
>>>>>
>>>>> ''Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę
>>>>> paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad 
>>>>> jis
>>>>> vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis 
>>>>> tiek
>>>>> tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net
>>>>> sąžiningi verslininkai. „Runkeliai“.''
>>>>>
>>>>> Pirmas sakinys taiklus. Antras sakinys - reiktu taisyti i ''sumokes 
>>>>> visi,
>>>>> iskaitant ir skolininka''. Ar reikia man vel postinti litine 
>>>>> statistika?
>>>>>
>>>>> ''Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9
>>>>> mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų.
>>>>> Įmonių ir gyventojų indeliai kredito įstaigose sudaro ~ 39 mlrd.litų.
>>>>> Klausimas - iš kur apyvartoje per 18 nepriklausomybės metų atsirado 
>>>>> 24,5
>>>>> mlrd.litų (39-14,5), jei visą laiką turėjome fiksuotą valiutos 
>>>>> pririšimą
>>>>> iš
>>>>> pradžių prie USD, dabar prie EUR?
>>>>> T.y. iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB pats 
>>>>> nekuomet
>>>>> nedarė nepadengtos valiutinėmis įplaukomis emisijos?
>>>>> Tai ne emigrantų pinigai, nes jie atvežtu valiutą ir ne užsienio
>>>>> investicijos, nes jos irgi ateina valiuta, kurią keičia Lietuvos CB
>>>>> emituojant naujus litus.
>>>>> Atsakymas - tai pinigai, kurie atsirado apyvartoje multiplikatoriaus
>>>>> pagalba
>>>>> ir kurie neturi jokio padengimo svetimų valstybių valiuta.''
>>>>>
>>>>> Ka tai reiskia? Kad musu apyvartoje skraido didele dalis tusciu pinigu
>>>>> (nusedusiu indeliais), kurie sukurti multiplikatoriaus pagalba 
>>>>> komerciniu
>>>>> banku, veikianciu Lietuvos teritorijoje, su Lietuvos centrinio banko
>>>>> palaiminimu. Ir ne tik pas mus, bet pas visas valstybes, sujungtas i ta
>>>>> pacia finansine sistema. Kaip jau minejau, tai nera valiutiniai pinigai
>>>>> is
>>>>> isores, nes juos investuotojai keicia i litus ir ju emisija yra 
>>>>> dengiama
>>>>> centriniame banke valiuta. Kada sie oriniai pinigai bus tikri?
>>>>> Atsakymas -
>>>>> tada, kuomet paskolos, isduotos Lietuvos teritorijoje (tasko laike
>>>>> neimanoma
>>>>> nustatyti - zemiau paaiskinta kodel) bus padengtos realiu darbu ir bus
>>>>> grazintos (galima gincytis ir skaiciuoti koki procenta reikia pilnai
>>>>> grazinti, bet tai yra sudetinga ir reikia zinoti realius skaicius ir
>>>>> multiplikatorius). Iki tol tai bus netikri pinigai, tik teorinis
>>>>> isipareigojimas be praktines galimybes grazinti visus indelius (tuo
>>>>> bankine
>>>>> sistema ir zaidzia - ir tai nera blogai, kol horizonte seklumos
>>>>> nesimato).
>>>>> Netgi sulaukus to momento po 30 metu turint dabartine finansine sistema
>>>>> bus
>>>>> isduota dar nauju paskolu, veliau - dar nauju, taigi tas status quo
>>>>> momentas
>>>>> greiciausiai niekada dabartineje sistemoje ir neateis (tai vadinama 
>>>>> skolu
>>>>> refinansavimu, taip siandien gyvena ir kartu kencia visas pasaulis).
>>>>> Reikia
>>>>> suprasti, kad skolos - tai tik trumpalaike banku suteikta galimybe
>>>>> pasiskolinti pinigu kuomet pinigu pasiula pleciasi, o tai nesitesia
>>>>> amzinai.
>>>>>
>>>>> XXI a laimi tas, kas moka suderinti taupyma (turi kazkoki apciuopiama
>>>>> turta,
>>>>> santaupas) ir taip pat skolintus pinigus naudoja uzdirbti kitiems
>>>>> pinigams,
>>>>> o pralosia tas, kuris pasiskolintus pinigus isleidzia neaisku kam. Tarp
>>>>> valstybiu taip pat: islosia ta, kuri turi daugiau pirmos kategorijos
>>>>> zmoniu,
>>>>> ir maziau -antrosios.
>>>>>
>>>>> Kodel mes apie tai kalbame? Todel, kad musu valstybes politika yra
>>>>> laikytis
>>>>> priristo kurso prie euro ir mes uz tai mokame kas menesi didziules 
>>>>> sumas.
>>>>> Kurso perrisimas butu skolos paskirstymas tolygiai visiems gyventojams
>>>>> operuojantiems litais. Musu valdzia pasirinko pajamu defliacija, t.y.
>>>>> atlyginimu mazinima, taciau to rimtai nevykdo (vykdo per svelniai). To
>>>>> pasekme bus tai, kad neilgai trukus grisime i ta pacia vieta, nuo 
>>>>> kurios
>>>>> ir
>>>>> pradejome kelione: reikes perristi kursa. Cia tik kalbant apie vidines
>>>>> problemas. Prie to pridedant isorines - skolu refinansuoti niekas mums
>>>>> neleis jau 2011ais - kokias galime padaryti isvadas?
>>>>>
>>>>> Tokias, kad vien tik besiskolinantys ir netaupantys zmones su 
>>>>> nerealiais
>>>>> lukesciais tikrai prisidengdami naivumu vagia is valstybes (mokesciu
>>>>> moketoju, indeliu laikytoju)  - daro jos valiuta pazeidziamesne valiutu
>>>>> atakoms, pucia PVM ir kt statistika (del NT burbulo), taip pat vagia is
>>>>> tu,
>>>>> kurie taupo ir nenori/nemoka skolintis (ju santaupos sumazeja) ar dirba
>>>>> uz
>>>>> fiksuota retai kylanti atlygi (pvz gaisrininkai) valiutos perrisimo
>>>>> atveju,
>>>>> o jis neisvengiamas, (realus valiutu kursas kinta kasdiena, tik mes to
>>>>> nematome nes CB vykdo intervencijas), antraip ekonomika issibalansuoja 
>>>>> ir
>>>>> salis istinka Baltijos tigru likimas.
>>>>>
>>>>>
>>> 
>