Tema: Re: "A.?liogeris: visi m?sø „nacionaliniai projektai“ yra aferos"
Autorius: bet_kas
Data: 2009-10-14 09:52:14
Infliacija nuo hiperinfliacijos skiriasi vienu vieninteliu parametru
 - laiko vienetu kiekiu. O apie hiperinfliacijos pasekmes
(greit pasukta procesa vietoje ilgai vykstancio) galima
prisiskaityt kiek tik nori. Be rasymo is lubu gal apsieikime,
rasykime is praktikos.

Matau viena niuansa/rimta argumenta - kaimynams infliuojant
valiuta ir veluojant etaloniniu atsakomajai reakcijai i si veiksma
materialus turtas issiurbinejamas infliuojancio naudai...

Tai buvo suprasta jau senokai, dabar vyksta zaidimas kas
greiciau nuinfliuos... I ka tai nuves(nuvede) klausimas atviras,
vyksta diskusijos apie nauja Breaton-Woods susitarima arba
pakenciama analoga.


"Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message 
news:hb22r0$st$1@trimpas.omnitel.net...
> Bėdų išvis nėra, jei tik pardavėjas su pirkėju nesimuša dėl
> metro "teisingumo". Ekonomikoje "metras" visai nebūtinai
> yra konstanta. O vienintelė "tuščių pinigų" pasekmė IMHO
> tėra pastovi infliacija (kuri vyksta sparčiais tempais jau bent
> keliasdešimt metų). Gerai tai ar blogai - neapsiimu spręsti,
> tačiau ant smūgio iš lubų galiu prirašyt bent keleta svarių
> argumentų pastovios infliacijos naudai (t.y yra keletas
> niuansų, kodėl pastoviai infliuojantys pinigai yra sveikiau
> ekonomikai ir visuomenei nei kad stabilūs pinigai).
>
> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message 
> news:hb15uu$gqt$1@trimpas.omnitel.net...
>> "tusti pinigai" kaip "tuscias metras"
>> Visi metrus nesiojasi, malkas matuoja,
>> o "etalonini metra" eme ir perlyde...
>>
>> Norint zinot ar malku pardavejas pudruoja smegenis
>> tenka pradzioje pasigamint nuosava etalona, tik ir
>> tiek tu bedu.
>>
>>
>> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message
>> news:havik2$bqq$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Labai daug prirašei (na tiek pat sėkmingai galima pasakyt išvertei
>>> ir nukopypeistinai). Labai paplitus "teorija". Tik vat kad kas imtų ir
>>> nepatingėtų paaiškint tiksliau vartojamus terminus. Kad ir "tušti
>>> pinigai" (kuo jie skiriasi nuo "netuščių" ?).
>>> Tai labai rimtas klausimas. Pinigai niekad nebuvo ir nėra ir nebus
>>> absoliutu kažkokiu, funkcionuojančiu nepriklausomai nuo ekonomikos.
>>> Tai tiesiog yra ekonomikos įrankis, padargas. Kaip jis funkcionuoja -
>>> tai yra esminis klausimas, o ne kokie emociniai epitetai prie to
>>> padargo prikabinti.
>>> Kodėl aš turiu griūti be sąmonės ir griebtis šakių išgirdęs "atsirado
>>> apyvartoje multiplikatoriaus pagalba", kuo man skiriasi tie
>>> multiplikaciniai
>>> nuo ne multiplikacinių ? Dešros už juos neparduoda parduotuvėj ?
>>> Kame čia šaknys ? Ar tiesiog tame, kad tokie šaukliai buvo klestintys
>>> NT verslinykai, kurie apsiskaičiavo ir daba bankrutavo ? Kodėl
>>> man turi rūpėti, jog jo NT verslą perims kažkas kitas (kad ir bankas) ?
>>> Man tai koks skirtumas ?
>>>
>>> "abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message
>>> news:hasiid$75u$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> atverkim diskusija is naujo, kad issiaiskinti, kad gi dede Sliogeris
>>>> norejo
>>>> pasakyti, ka ne taip pasake, ir ko musu ekonomistas lasaZ nesuprato:
>>>>
>>>> ''Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę
>>>> paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad 
>>>> jis
>>>> vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis 
>>>> tiek
>>>> tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net
>>>> sąžiningi verslininkai. „Runkeliai“.''
>>>>
>>>> Pirmas sakinys taiklus. Antras sakinys - reiktu taisyti i ''sumokes 
>>>> visi,
>>>> iskaitant ir skolininka''. Ar reikia man vel postinti litine 
>>>> statistika?
>>>>
>>>> ''Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9
>>>> mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų.
>>>> Įmonių ir gyventojų indeliai kredito įstaigose sudaro ~ 39 mlrd.litų.
>>>> Klausimas - iš kur apyvartoje per 18 nepriklausomybės metų atsirado 
>>>> 24,5
>>>> mlrd.litų (39-14,5), jei visą laiką turėjome fiksuotą valiutos 
>>>> pririšimą
>>>> iš
>>>> pradžių prie USD, dabar prie EUR?
>>>> T.y. iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB pats 
>>>> nekuomet
>>>> nedarė nepadengtos valiutinėmis įplaukomis emisijos?
>>>> Tai ne emigrantų pinigai, nes jie atvežtu valiutą ir ne užsienio
>>>> investicijos, nes jos irgi ateina valiuta, kurią keičia Lietuvos CB
>>>> emituojant naujus litus.
>>>> Atsakymas - tai pinigai, kurie atsirado apyvartoje multiplikatoriaus
>>>> pagalba
>>>> ir kurie neturi jokio padengimo svetimų valstybių valiuta.''
>>>>
>>>> Ka tai reiskia? Kad musu apyvartoje skraido didele dalis tusciu pinigu
>>>> (nusedusiu indeliais), kurie sukurti multiplikatoriaus pagalba 
>>>> komerciniu
>>>> banku, veikianciu Lietuvos teritorijoje, su Lietuvos centrinio banko
>>>> palaiminimu. Ir ne tik pas mus, bet pas visas valstybes, sujungtas i ta
>>>> pacia finansine sistema. Kaip jau minejau, tai nera valiutiniai pinigai
>>>> is
>>>> isores, nes juos investuotojai keicia i litus ir ju emisija yra 
>>>> dengiama
>>>> centriniame banke valiuta. Kada sie oriniai pinigai bus tikri?
>>>> Atsakymas -
>>>> tada, kuomet paskolos, isduotos Lietuvos teritorijoje (tasko laike
>>>> neimanoma
>>>> nustatyti - zemiau paaiskinta kodel) bus padengtos realiu darbu ir bus
>>>> grazintos (galima gincytis ir skaiciuoti koki procenta reikia pilnai
>>>> grazinti, bet tai yra sudetinga ir reikia zinoti realius skaicius ir
>>>> multiplikatorius). Iki tol tai bus netikri pinigai, tik teorinis
>>>> isipareigojimas be praktines galimybes grazinti visus indelius (tuo
>>>> bankine
>>>> sistema ir zaidzia - ir tai nera blogai, kol horizonte seklumos
>>>> nesimato).
>>>> Netgi sulaukus to momento po 30 metu turint dabartine finansine sistema
>>>> bus
>>>> isduota dar nauju paskolu, veliau - dar nauju, taigi tas status quo
>>>> momentas
>>>> greiciausiai niekada dabartineje sistemoje ir neateis (tai vadinama 
>>>> skolu
>>>> refinansavimu, taip siandien gyvena ir kartu kencia visas pasaulis).
>>>> Reikia
>>>> suprasti, kad skolos - tai tik trumpalaike banku suteikta galimybe
>>>> pasiskolinti pinigu kuomet pinigu pasiula pleciasi, o tai nesitesia
>>>> amzinai.
>>>>
>>>> XXI a laimi tas, kas moka suderinti taupyma (turi kazkoki apciuopiama
>>>> turta,
>>>> santaupas) ir taip pat skolintus pinigus naudoja uzdirbti kitiems
>>>> pinigams,
>>>> o pralosia tas, kuris pasiskolintus pinigus isleidzia neaisku kam. Tarp
>>>> valstybiu taip pat: islosia ta, kuri turi daugiau pirmos kategorijos
>>>> zmoniu,
>>>> ir maziau -antrosios.
>>>>
>>>> Kodel mes apie tai kalbame? Todel, kad musu valstybes politika yra
>>>> laikytis
>>>> priristo kurso prie euro ir mes uz tai mokame kas menesi didziules 
>>>> sumas.
>>>> Kurso perrisimas butu skolos paskirstymas tolygiai visiems gyventojams
>>>> operuojantiems litais. Musu valdzia pasirinko pajamu defliacija, t.y.
>>>> atlyginimu mazinima, taciau to rimtai nevykdo (vykdo per svelniai). To
>>>> pasekme bus tai, kad neilgai trukus grisime i ta pacia vieta, nuo 
>>>> kurios
>>>> ir
>>>> pradejome kelione: reikes perristi kursa. Cia tik kalbant apie vidines
>>>> problemas. Prie to pridedant isorines - skolu refinansuoti niekas mums
>>>> neleis jau 2011ais - kokias galime padaryti isvadas?
>>>>
>>>> Tokias, kad vien tik besiskolinantys ir netaupantys zmones su 
>>>> nerealiais
>>>> lukesciais tikrai prisidengdami naivumu vagia is valstybes (mokesciu
>>>> moketoju, indeliu laikytoju)  - daro jos valiuta pazeidziamesne valiutu
>>>> atakoms, pucia PVM ir kt statistika (del NT burbulo), taip pat vagia is
>>>> tu,
>>>> kurie taupo ir nenori/nemoka skolintis (ju santaupos sumazeja) ar dirba
>>>> uz
>>>> fiksuota retai kylanti atlygi (pvz gaisrininkai) valiutos perrisimo
>>>> atveju,
>>>> o jis neisvengiamas, (realus valiutu kursas kinta kasdiena, tik mes to
>>>> nematome nes CB vykdo intervencijas), antraip ekonomika issibalansuoja 
>>>> ir
>>>> salis istinka Baltijos tigru likimas.
>>>>
>>>>
>>