Infliacija nuo hiperinfliacijos skiriasi vienu vieninteliu parametru - laiko vienetu kiekiu. O apie hiperinfliacijos pasekmes (greit pasukta procesa vietoje ilgai vykstancio) galima prisiskaityt kiek tik nori. Be rasymo is lubu gal apsieikime, rasykime is praktikos. Matau viena niuansa/rimta argumenta - kaimynams infliuojant valiuta ir veluojant etaloniniu atsakomajai reakcijai i si veiksma materialus turtas issiurbinejamas infliuojancio naudai... Tai buvo suprasta jau senokai, dabar vyksta zaidimas kas greiciau nuinfliuos... I ka tai nuves(nuvede) klausimas atviras, vyksta diskusijos apie nauja Breaton-Woods susitarima arba pakenciama analoga. "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message news:hb22r0$st$1@trimpas.omnitel.net... > Bėdų išvis nėra, jei tik pardavėjas su pirkėju nesimuša dėl > metro "teisingumo". Ekonomikoje "metras" visai nebūtinai > yra konstanta. O vienintelė "tuščių pinigų" pasekmė IMHO > tėra pastovi infliacija (kuri vyksta sparčiais tempais jau bent > keliasdešimt metų). Gerai tai ar blogai - neapsiimu spręsti, > tačiau ant smūgio iš lubų galiu prirašyt bent keleta svarių > argumentų pastovios infliacijos naudai (t.y yra keletas > niuansų, kodėl pastoviai infliuojantys pinigai yra sveikiau > ekonomikai ir visuomenei nei kad stabilūs pinigai). > > "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message > news:hb15uu$gqt$1@trimpas.omnitel.net... >> "tusti pinigai" kaip "tuscias metras" >> Visi metrus nesiojasi, malkas matuoja, >> o "etalonini metra" eme ir perlyde... >> >> Norint zinot ar malku pardavejas pudruoja smegenis >> tenka pradzioje pasigamint nuosava etalona, tik ir >> tiek tu bedu. >> >> >> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message >> news:havik2$bqq$1@trimpas.omnitel.net... >>> Labai daug prirašei (na tiek pat sėkmingai galima pasakyt išvertei >>> ir nukopypeistinai). Labai paplitus "teorija". Tik vat kad kas imtų ir >>> nepatingėtų paaiškint tiksliau vartojamus terminus. Kad ir "tušti >>> pinigai" (kuo jie skiriasi nuo "netuščių" ?). >>> Tai labai rimtas klausimas. Pinigai niekad nebuvo ir nėra ir nebus >>> absoliutu kažkokiu, funkcionuojančiu nepriklausomai nuo ekonomikos. >>> Tai tiesiog yra ekonomikos įrankis, padargas. Kaip jis funkcionuoja - >>> tai yra esminis klausimas, o ne kokie emociniai epitetai prie to >>> padargo prikabinti. >>> Kodėl aš turiu griūti be sąmonės ir griebtis šakių išgirdęs "atsirado >>> apyvartoje multiplikatoriaus pagalba", kuo man skiriasi tie >>> multiplikaciniai >>> nuo ne multiplikacinių ? Dešros už juos neparduoda parduotuvėj ? >>> Kame čia šaknys ? Ar tiesiog tame, kad tokie šaukliai buvo klestintys >>> NT verslinykai, kurie apsiskaičiavo ir daba bankrutavo ? Kodėl >>> man turi rūpėti, jog jo NT verslą perims kažkas kitas (kad ir bankas) ? >>> Man tai koks skirtumas ? >>> >>> "abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message >>> news:hasiid$75u$1@trimpas.omnitel.net... >>>> atverkim diskusija is naujo, kad issiaiskinti, kad gi dede Sliogeris >>>> norejo >>>> pasakyti, ka ne taip pasake, ir ko musu ekonomistas lasaZ nesuprato: >>>> >>>> ''Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę >>>> paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad >>>> jis >>>> vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis >>>> tiek >>>> tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net >>>> sąžiningi verslininkai. „Runkeliai“.'' >>>> >>>> Pirmas sakinys taiklus. Antras sakinys - reiktu taisyti i ''sumokes >>>> visi, >>>> iskaitant ir skolininka''. Ar reikia man vel postinti litine >>>> statistika? >>>> >>>> ''Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9 >>>> mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų. >>>> Įmonių ir gyventojų indeliai kredito įstaigose sudaro ~ 39 mlrd.litų. >>>> Klausimas - iš kur apyvartoje per 18 nepriklausomybės metų atsirado >>>> 24,5 >>>> mlrd.litų (39-14,5), jei visą laiką turėjome fiksuotą valiutos >>>> pririšimą >>>> iš >>>> pradžių prie USD, dabar prie EUR? >>>> T.y. iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB pats >>>> nekuomet >>>> nedarė nepadengtos valiutinėmis įplaukomis emisijos? >>>> Tai ne emigrantų pinigai, nes jie atvežtu valiutą ir ne užsienio >>>> investicijos, nes jos irgi ateina valiuta, kurią keičia Lietuvos CB >>>> emituojant naujus litus. >>>> Atsakymas - tai pinigai, kurie atsirado apyvartoje multiplikatoriaus >>>> pagalba >>>> ir kurie neturi jokio padengimo svetimų valstybių valiuta.'' >>>> >>>> Ka tai reiskia? Kad musu apyvartoje skraido didele dalis tusciu pinigu >>>> (nusedusiu indeliais), kurie sukurti multiplikatoriaus pagalba >>>> komerciniu >>>> banku, veikianciu Lietuvos teritorijoje, su Lietuvos centrinio banko >>>> palaiminimu. Ir ne tik pas mus, bet pas visas valstybes, sujungtas i ta >>>> pacia finansine sistema. Kaip jau minejau, tai nera valiutiniai pinigai >>>> is >>>> isores, nes juos investuotojai keicia i litus ir ju emisija yra >>>> dengiama >>>> centriniame banke valiuta. Kada sie oriniai pinigai bus tikri? >>>> Atsakymas - >>>> tada, kuomet paskolos, isduotos Lietuvos teritorijoje (tasko laike >>>> neimanoma >>>> nustatyti - zemiau paaiskinta kodel) bus padengtos realiu darbu ir bus >>>> grazintos (galima gincytis ir skaiciuoti koki procenta reikia pilnai >>>> grazinti, bet tai yra sudetinga ir reikia zinoti realius skaicius ir >>>> multiplikatorius). Iki tol tai bus netikri pinigai, tik teorinis >>>> isipareigojimas be praktines galimybes grazinti visus indelius (tuo >>>> bankine >>>> sistema ir zaidzia - ir tai nera blogai, kol horizonte seklumos >>>> nesimato). >>>> Netgi sulaukus to momento po 30 metu turint dabartine finansine sistema >>>> bus >>>> isduota dar nauju paskolu, veliau - dar nauju, taigi tas status quo >>>> momentas >>>> greiciausiai niekada dabartineje sistemoje ir neateis (tai vadinama >>>> skolu >>>> refinansavimu, taip siandien gyvena ir kartu kencia visas pasaulis). >>>> Reikia >>>> suprasti, kad skolos - tai tik trumpalaike banku suteikta galimybe >>>> pasiskolinti pinigu kuomet pinigu pasiula pleciasi, o tai nesitesia >>>> amzinai. >>>> >>>> XXI a laimi tas, kas moka suderinti taupyma (turi kazkoki apciuopiama >>>> turta, >>>> santaupas) ir taip pat skolintus pinigus naudoja uzdirbti kitiems >>>> pinigams, >>>> o pralosia tas, kuris pasiskolintus pinigus isleidzia neaisku kam. Tarp >>>> valstybiu taip pat: islosia ta, kuri turi daugiau pirmos kategorijos >>>> zmoniu, >>>> ir maziau -antrosios. >>>> >>>> Kodel mes apie tai kalbame? Todel, kad musu valstybes politika yra >>>> laikytis >>>> priristo kurso prie euro ir mes uz tai mokame kas menesi didziules >>>> sumas. >>>> Kurso perrisimas butu skolos paskirstymas tolygiai visiems gyventojams >>>> operuojantiems litais. Musu valdzia pasirinko pajamu defliacija, t.y. >>>> atlyginimu mazinima, taciau to rimtai nevykdo (vykdo per svelniai). To >>>> pasekme bus tai, kad neilgai trukus grisime i ta pacia vieta, nuo >>>> kurios >>>> ir >>>> pradejome kelione: reikes perristi kursa. Cia tik kalbant apie vidines >>>> problemas. Prie to pridedant isorines - skolu refinansuoti niekas mums >>>> neleis jau 2011ais - kokias galime padaryti isvadas? >>>> >>>> Tokias, kad vien tik besiskolinantys ir netaupantys zmones su >>>> nerealiais >>>> lukesciais tikrai prisidengdami naivumu vagia is valstybes (mokesciu >>>> moketoju, indeliu laikytoju) - daro jos valiuta pazeidziamesne valiutu >>>> atakoms, pucia PVM ir kt statistika (del NT burbulo), taip pat vagia is >>>> tu, >>>> kurie taupo ir nenori/nemoka skolintis (ju santaupos sumazeja) ar dirba >>>> uz >>>> fiksuota retai kylanti atlygi (pvz gaisrininkai) valiutos perrisimo >>>> atveju, >>>> o jis neisvengiamas, (realus valiutu kursas kinta kasdiena, tik mes to >>>> nematome nes CB vykdo intervencijas), antraip ekonomika issibalansuoja >>>> ir >>>> salis istinka Baltijos tigru likimas. >>>> >>>> >>