Aha, taigi, kokiais vienetais? Be to, rašiau ne apie švarą kaipo abstrakciją, o apie tai, kas tau (man, ar kitam asmeniui) _priimtina_. Pvz., žinau šeimų, kur tai, kas pabuvojo ant kito _šeimos nario_ lėkštės ir buvo nesuvalgyta, _visada_ keliauja į šiukšlių kibirą. Nes nehigieniška. O man, pvz., nesudaro jokių problemų užbaigti mano vaiko nesuvalgytą košę. Faktas schrieb: > prie ko čia asmeninė samprata? > švarumas aiškiai nusakomas dydis be jokių asmeninių sampratų. > > > "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:gqabf1$99q$1@trimpas.omnitel.net... >> Faktas schrieb: >>> >>> "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:gqa522$t3p$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Matai, skirtumas gal toks, kad prekybos centruose esanxius produktus >>>> bent teoriškais kas nors privalo tikrinti, o netgi ir praktiškai >>>> tikrina. Normos yra, kokios yra - bet visgi jų duagiau mažiau laikomasi. >>>> >>>> O "iš ūkininko" turguje - tai kaip ruletė... Tikiu, kad pas pažįstamą >>>> bobutę kaime, turinčią vieną karvę ir gyvenančią toliau nuo didmiesčių >>>> tikimybė gauti švarų pieną beveik lygi 100%. Bet šiaip... naudojantis >>> švarų iš karvės ar švarų iki tavęs daėjusį per visus kibirus, marles, rankas ir t.t. >>> >> Čia jau priklauso nuo konkretaus atvejo ir tavo asmeninės sampratos, kas >> tau dar priimtina, o kas jau nebe.