Nelabai suprantu, kokią mano frazę komentuoji. Jei apie paramos įtaką, tai aš neturiu omeny BVP ar kitų formalių rodiklių. Be abejo, gavus pinigų žmonių gyvenimas staigiai pagerėja, pagerėja ir dauguma ekonominių rodiklių (išskyrus prekybos balansą). Bet jie slopina paskatas dirbti, bent jau dirbti pelningai. Be to tai skatina korupciją ir biurokratiją, nes pinigus valdžia dalina verslui.



"Sail" <sail_windsurfing@yahoo.com> wrote in message news:igjo51$it5$1@trimpas.omnitel.net...
> Darai viena esmine klaida prielaidose - vartojimas skatina vystymasi, tuo 
> tarpu taupymas ne. Butent todel siuo metu amerikonai spausdina pinigus visu 
> greiciu - nori pakelt vartojima. O infliacija jiems dzin, nes nuverteja viso 
> pasaulio USD atsargos, ne tik vien amerikos.
> 
> Pameni Lietuvoj augima, kai visi gyveno is paskolu? Tigrai buvom tada.
> 
> 
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:igjkd5$cqd$1@trimpas.omnitel.net...
>> Tai žmonės dėl savo problemų visada ras ką kaltinti - imigraciją, 
>> emigraciją, dėl to, kad neleidžia emigruoti/imigruoti, užsienio kapitalo 
>> atėjimą/išėjimą, dėl to kad neleidžia kapitalui laisvai judėti. Mano 
>> nuomone didžiausias ES privalumas - didelė bendra rinka. Ji ir yra 
>> svarbiausias veiksnys, stumiantis link uždarbio apsilyginimo skirtingose 
>> šalyse. Jei darbuotojui per mažai moka vienoje šalyje - vyksta į kitą. Jei 
>> verslui per brangi darbo jėga vienoje šalyje - vyksta į kitą. Tą procesą 
>> akivaizdžiai matome - daugybė gamybos jau perkelta iš Vakarų į Rytų 
>> Europą. Aišku, tuo nepatenkinti turtingesnių šalių darbuotojai - atsiranda 
>> pigesnės darbo jėgos konkurencija ir skurdesnių šalių verslininkai - jie 
>> nebegali remtis vien pigia darbo jėga, reikia konkuruoti su turtingesniais 
>> ir geriau mokančiais sukti verslą turtingesnių šalių verslininkais. Kai 
>> bus nuimti darbo jėgos judėjimo apribojimai visose ES šalyse, apsilyginimo 
>> procesas vyks sparčiau.
>>
>> O šį procesą stabdo visokios neatlyginamos ES paramos - bet kokia parama 
>> visada stabdo ją gaunančios šalies ekonominį vystymąsi, nes joje žmonės 
>> gali gyventi ne pagal pajamas ir skatina teikiančios paramą šalies 
>> ekonominį vystymąsi, nes ši turi uždirbti daugiau nei suvartoja.
>>
>>
>>
>>
>> "Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message 
>> news:igipr7$pc7$1@trimpas.omnitel.net...
>> On 2011-01-11 19:51, RaR wrote:
>>> Ačiū, jau gyvenau SSSR. Laisva visuomenė tuo ir skiriasi nuo
>>> totalitarinės, kad žmogus neprivalo aukotis kažkokiai idėjai, o gali
>>> elgtis taip, kaip jam geriau. Kodėl žmogus turi atsisakyti kažkokių savo
>>> norų ar svajonių vien dėl to, kad jis gimė Lietuvoje? Remiantis tokia
>>> logika galima bandyti žmogaus pasaulį apriboti ir provincijos miesteliu
>>> ar gūdžiu kaimu, kuriame jis gimė.
>>
>>
>> Kažkodėl į mano postą atsakei, gal neteisingai supratai mano mintį. Aš
>> nieko tokio nesakiau, jog kažkas turi jėga riboti judėjimą, aš kaip tik
>> už laisvę. Tik siūlau eliminuoti vieną iš sisteminių klaidų, t.y.
>> pasiūliau mano manymu įmanomą variantą - dar vieną ES integracijos 
>> laiptelį.
>>
>> Pvz. jei mes norime apjungti kažkokias dvi sistemas tam, jog jos dirbtų
>> drauge ir gautume tą sinergetinį efektą, ir mes pradedame jas
>> sujunginėti: sujungiame motorus viena grandine, sujungiame aušinimo
>> sistemas, pajungiame prie vieno kompiuterio, atsarginėms dalims tiekti
>> standartizuojame gamybą, sutariame kiek visi skirs pinigų atsarginių
>> dalių gamybai, bet ... pamirštame, jog reikia apjungti dar ir kuro
>> sistemas, kai kuro talpyklos lieka pas skirtingus žmones. Ilgai toks
>> "agregatas" sėkmingai dirbs nepritrūkęs kuro ir nesusikivirčijus visiems
>> savininkams?
>>
>> Taip ir čia. Mano manymu ES politikams buvo visiškai akivaizdu kas vyks
>> ES erdvėje prijungus 10-imt naujų narių su labai besiskiriančiais
>> pragyvenimo lygiais, o mechanizmo bent kažkiek sulygint situacijas, kad
>> procesai nevyktų stichiškai, neparengta iki šiol. Dabar kas gaunasi -
>> senieji ES nariai yra nepatenkinti dėl imigracijos mastų, naujieji dėl
>> emigracijos, t.y. nepatenkinti visi. O socialinė įtampa dar nei vienai
>> valstybei ar imperijai nenuėjo į naudą. Be to, ir socialinio teisingumo
>> sampratą reikėjo palaipsniui transformuoti iš nacionalinės į ES lygį,
>> nes koks čia teisingumas, kai už tą patį darbą skirtingose bendros
>> ekonominės erdvės vietose skirtumas gali sudaryti kelis kartus, tas pats
>> ir su soc. išmokomis, pensijomis ir t.t..
>> 
> 
>