Na tai žmonės ir neužsiciklina ant specialybės. Kaip matai, jie sutinka dirbti net juodus darbus, bet nori pragyventi. Kadangi Lietuvoje to negali padaryti, važiuoja į Angliją. O verslininkui reikalauti pigesnės darbo jėgos tas pats, kas darbuotojui reikalauti didesnio atlyginimo. Jei valdžia nesuteikia darbuotojui didesnio atlyginimo, jis važiuoja į Angliją. Jei verslininkui valdžia nesuteikia pigesnės darbo jėgos, jis gali bandyti perkelti savo verslą į Bangladešą. Šiaip jau valstybės uždavinys turėtų būti, kad pas mus būtų ne kuo pigesnė darbo jėga (o tuo pačiu ir prastesnis gyvenimo lygis), o kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų. O to pasieksi, jei turėsi pakankamai atitinkamos kvalifikacijos žmonių, gerą infrastruktūrą ir geras verslo sąlygas. Jei stengsiesi atpiginti tik darbo jėgą, tai čia ir plėsis aukštos kvalifikacojos nereikalaujančių, mažą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų skaičius. Mūsų atsilikimą iš dalies lėmė ir tai, kad Lietuvoje visą laiką labai stiprią įtaką valdžiai turėjo stambūs verslininkai. Buvo sudaromos visokios kliūtys įmones parduoti užsienio kapitalui, jas sugebėdavo prichvatizuotis direktoriai. Čia didele dalimi kalta ir privatizacijos schema - atrodžiusi socialiai teisinga (turtas išdalintas visiems žmonėms), ekonomiškai ji buvo ydinga (turtas vis tiek susikoncentravo grupelės žmonių rankose, bet neatėjo užsienio kompanijos su savo investicijomis, rinkomis, brandais ir t.t.). Labai panaši privatizavimo schema buvo Rusijoje, ir viskas ten vystėsi labai panašiai. Atsimenu, dar apie kokius 1995 m., vietiniai verslininkai džiaugėsi, kad beveik visos įmonės išliko vietinių rankose, kai tuo tarpu daugumoje kitų šalių jos atiteko vakarų kapitalui. Jiems, aišku, gerai. Bet šiaip jau be didelių investicijų ir be garsių "brandų" daug tų gamyklų užsilenkė arba tebemerdi. Tuo tarpu daugelyje kitų šalių darbininkai štampuoja garsių brandų produkciją, ir yra patenkinti. "bzik" <bzik@bzik.bzik> wrote in message news:igh1dd$ei3$1@trimpas.omnitel.net... > 1.pamirskim specialybe. Jei nuolat konkrecios srity nedirbi ir nesitobulini, tai po desimtmecio gautas issilavinimas ar patirtis jau apylyge nuliui. Darbo rinkoje isliks sekmingi tie, kurie greitai persiorientuoja, seka naujoves ir mokosi. O kas verks, kad ju issilavinimas ir specialybe nereikalinga, jau dabar uz borto ir ilgainiui paskes tarp juodadarbiu. Beje, siuo metu kaip nioekad gerai suprantu savo ex boses mintis, kad dukra skatins imtis amato, o ne madingu vadybu. Nes amatininkas visada ras galimybe uzsidirbt. > 2.Kadangi LT gamyba daugeliu atveju yra Bangladeso lygio, tai ir atlyginimai negali but didesni. Kai teiksim aukstu technologiju paklausia produkcija, tada bus galima kalbet apie kita atlyginimu lygi. O jei drabuzi siuvam brangiau nei rytieciai, ne kiek ne kokybiskiau, tai mus gelbsti tik tai, kad logistikos atzvilgiu esam greta rinkos ir tik tuo patrauklesni. > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:igh0bn$cn5$1@trimpas.omnitel.net... >> Na nereikia taip jau. Negi pulsi neigti, kad žmogus Anglijoje tą patį dirbdamas uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvoje? Jei Lietuvoje kam gerai sekasi, tai niekas ir nevažiuoja. Bet pvz. mano žmonos sesuo su vyru išvažiavo į Angliją. Vyras Lietuvoje dirbo pagal specialybę, bet prasidėjus krizei atleido iš vienos kontoros, po to šiek tiek už mažesnį atlyginimą padirbo kitoje, vėl atleido. Keletą mėnesių intensyviai ieškojo darbo ir nieko nerado, bent jau už atlyginimą, už kurį galėtų pragyventi. Išvažiavo į Angliją, iš pradžių dirbo juodus darbus. Dabar dirba beveik pagal specialybę, ir uždirba keletą kartų daugiau, nei Lietuvoje prieš krizę. Aišku, dabar dažnai dirba ir savaitgaliais, bet todėl, kad už tai gerai moka. Būtų taip dirbęs ir Lietuvoje, jei būtų to darbo ir už jį normaliai mokėtų. Žmonos sesuo irgi po baigimo dirbo kontorėlėse pagal savo profilį. Iš pradžių buvo visai nebogai, bet užėjus krizei atlyginimas buvo sumažintas vos ne iki minimumo - mažiausiai tris kartus, o galiausiai kontorėlė visai užsilenkė. Naują darbą tuo metu susirasti buvo beviltiška, bent jau už atlyginimą, už kurį galėtų pragyventi. Dabar Anglijoje dirba žemos kvalifikacijos darbą, bet nors dirba mažiau, uždirba daugiau nei Lietuvoje. >> >> Lengva šnekėti apie kitus "lochai", "nevykėliai", "tinginiai", kai tau sekasi neblogai. Bet kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurių specialybės nepaklausios, Lietuvoje šiuo metu iš tikrųjų ne rojus. Kai bedarbių beveik 17 proc., darbdaviai tokiems gali siūlyti tik minimumą, ir tai įsivaizduoja, kad malonę daro. Laimei, žmonės nepriversti vergauti, ir turi galimybę išvažiuoti į anglijas. Tuo pačiu sumažina ir kitiems spaudimą darbo rinkoje. O verslininkai jau trimituoja, kad jiems reikia darbuotojų iš trečiųjų šalių, nes vietiniai per brangūs. Gal tokiems verslininkams reikėtų pagalvoti apie savo verslo perkelimą į kokį Bangladešą? >> >> >> >> "bzik" <bzik@bzik.bzik> wrote in message news:iggtuq$8kf$1@trimpas.omnitel.net... >>> siandien Karbauskis kalbejo, jei jo ukiuose zmones dirbtu taip ir tiek, kiek dirba Anglijos ar Ispanijos ukiuose, tai nereiktu galvot apie emigracija. Bet kazkodel vietoje galioja supratimas apie darbo prestiziskuma, norima, kad moketu uz grazias akis, o uzjuriuos sis mastymas staiga dingsta. Keista. >>> >>> "Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message news:igg8c0$nue$1@trimpas.omnitel.net... >>> On 2011-01-10 20:45, Bone Daddy wrote: >>>> Bet dirbt už lietuvišką minimumą dar mažesnė garbė. >>> >>> Keistas mąstymas. Ne garbė yra tai, jog pats nusipelnai tik minimumo, o >>> ne tai, kad tik jį tau moka! Kitu atveju tu ir Lietuvoje dirbtum ne už >>> minimumą. Ir nesvarbu kur tai vyksta. Garbės požiūriu yra visiškai >>> vienodai katrame svieto gale dirbsi juodus darbus, lauksi išmaldos ar >>> sveikas būdamas sėdėsi ant soc. pašalpos. Ir nuo kelių papildomų svarų, >>> dolerių ar eurų garbės ne lašo nepridėsi sau. >>>