+++++

-- 
Tomas

"Glebas" <uramun@gmail.com> wrote in message 
news:jalbm7$biv$1@trimpas.omnitel.net...
> Daug raidžių...tiesiog autoriaus pasakojimas pateiktas kiek plačiau, su 
> pastarųjų dienų aktualijomis...
>
>
>
>
> Lietuvoje šiemet baigiau patį geriausią universitetą, turiu paklausios ir 
> populiarios specialybės magistro laipsnį.
> Tačiau pradėjęs ieškoti darbo Lietuvoje, nusivyliau. Pasitvirtino tai, ką 
> ir anksčiau maniau aš bei sakė mano tėvai, kaimynai, giminės ir 
> klaviatūros kaubojai iš Omnitel naujienų grupių – šioje homofobiškumu, 
> skurdu ir Kubiliaus sukeltų problemų dvasia gyvenančioje šalyje darbo 
> rasti neįmanoma.
> O darbo paieškų istorija paprasta. Baigęs universitetą aš, kaip jaunas, 
> perspektyvus bei rinkoje geidžiamas specialistas, išsiunčiau keletą CV 
> skelbimuose rastais adresais ir išvykau pailsėti dviem mėnesiam į JAV. Ten 
> supratau kas yra laisvė – už indų plovėjo atlyginimą sugebėjau apkeliauti 
> visą šalį, išsinuomoti puikų būstą, automobilį ir tris mergas.
> Grįžęs į Lietuvą pamačiau, kad nei viena įmonė nesusidomėjo mano 
> siūlomomis paslaugomis. Nustebau, kad nei vienai įmonei nereikia jauno ir 
> perspektyvaus vadovo, tačiau vis dar nepraradau vilties. Pradėjau siųsti 
> CV ne tik į vadovo, bet ir į mano kvalifikacijos neatitinkančias, 
> viceprezidento, komercijos direktoriaus, rinkodaros vadovo ir panašias 
> pareigas. Visiška tyla. Kiekviena diena vis labiau patvirtino, kad jauni 
> specialistai Lietuvoje nereikalingi.
>
> Ėmiau mąstyti apie emigraciją.
> Vienas mano draugas pasakojo, jog atvykęs į Angliją darbą tikrai surasiu. 
> Man net nereikės jo ieškoti – darbą siūlantys įmonių atstovai ateis 
> tiesiog į namus, tereikės jiems paskirstyti priėmimo laiką, kad nereiktų 
> laukti eilėje, kol kalbėsiuos su anksčiau atėjusiu darbo siūlytoju. Be 
> abejonės alga bus gera, gyvensiu puikiomis sąlygomis, dirbti praktiškai 
> nereikės. Jei trūks pinigų – jų gausiu pašalpų pavidalu.
> Nepaprastai susidomėjau tokiomis perspektyvomis ir jau visai neužilgo 
> džiaugsmingai trypčiojau Kauno oro uoste, laukdamas eilėje prie bagažo 
> patikros. Tada eilinį kartą įsitikinau, kad Lietuvoje esu engiamas – oro 
> uosto darbuotojos atėmė mano rankiniame bagaže rūpestingai supakuotus 36 
> blokus „Marlboro“ cigarečių. Labai supykau, todėl įlipęs į lėktuvą, pro 
> langą išdidžiai mostelėjau viduriniu pirštu visiems, likusiems ant žemės. 
> Ypač  Kubiliui. Jaučiaus pakylėtai, nes dėl sumažėjusio bagažo svorio, 
> sugebėjau pirmas pasiekti lėktuvo trapą. Supratau, kad bėgu daug greičiau 
> nei kiti – tai teikė vilčių, kad ateitis bus šviesi.
> Anglija mane pasitiko apniukusiu oru, tačiau jau po pirmo įkvėpimo pajutau 
> ore sklandančią neribotos laisvės, pinigų, oraus gyvenimo ir laisvų darbo 
> vietų dvasią.
> Nuojauta manęs neapgavo. Vos atvykęs suradau nepaprastai draugiškus, 
> imigrantams padedančius ir jautrius žmones.
> Štai aš jau 3 savaitės esu Anglijoje. Apsigyvenau bute, kurį man pasiūlė 
> anksčiau ten atvykę draugai. Butas nedidelis, tačiau jaukus. Niekada 
> neįsivaizdavau, kad vos 12 kvadratinių metrų ploto patalpa gali būti tokia 
> jauki. Visi 5 mano kambariokai taip pat prisidėjo prie nuostabaus jaukumo 
> kūrimo. Džiaugiuos gyvendamas multikultūrinėje aplinkoje kartu su rumunu, 
> lenku, vietnamiečiu, ukrainiečiu ir albanu. Vakarais, gurkšnodami vyną, 
> mes diskutuojame apie tarpdiscipliniško mąstymo svarbą šiuolaikinės 
> visuomenės raidoje, aptariame klausimus, susijusius su naujausiais 
> išradimais fizikos srityje, svarstome naujausių teisės aktų atitikimo 
> šiuolaikinės visuomenės poreikiams klausimus. Be to mano kambariokai man 
> pataria kuriuose fabrikuose yra lengviausia rasti darbo. Kadangi fabrikai 
> yra bent per kelis kilometrus nutolę nuo miesto, o pinigų autobusui 
> neturiu, tai eidamas link fabrikų pėsčiomis turiu laiko pasidairyti po 
> apylinkes ir pasidžiaugti nepalyginamai žalesne nei Lietuvoje žole, 
> gražiau čiulbančiais paukšteliais, nepalyginamai žydresniu bei 
> viltingesniu dangumi virš galvos. Tuo metu jaučiuos laimingas – gi aš ne 
> smirdančioje Lietuvoje, o nuostabioje Anglijoje ir einu tuos niekingus 5 
> kilometrus iki fabriko, kur, gal būt atsiras darbo vieta prie kokių nors 
> daržovių rūšiavimo transporterio. Jei pasiseks, gal net gausiu 
> mechanizuoto derliaus nuėmimo įrenginio operatoriaus pareigas...
> Nepraėjus nė trim savaitėm paieškų, jau turiu puikų, gerai apmokamą darbą, 
> kurio niekaip negalėjau surasti Lietuvoje – jau 3-ią dieną dirbu daržovių 
> fabrike brokolių rūšiuotoju. Darbas įdomus ir prasmingas. Kiekvieną dieną 
> išmokstu naujų lenkiškų žodžiu, todėl laikui bėgant mano bendravimo 
> įgūdžiai vis tobulės. Darbo taip pat nelabai daug. Jaučiuos oriai. Alga 
> gera. Sumokėjus mokesčius, maistui ir pramogoms  man turėtų likti net 20 
> svarų per savaitę! Tai daugiau negu reikia. Iš savo algos sugebėsiu ne tik 
> sumokėti už gyvenamo kambario nuomą (metamės po 20 svarų per savaitę nuo 
> žmogaus), tačiau ir sočiai pavalgyti dešros iš netoli esančio pigių, 
> nukainotų, prekių supermarketo, bet ir susitaupyti daug pinigų. Vakar per 
> „skype“ skambinau savo draugams į Lietuvą. Papasakojau jiems savo puikią 
> patirtį ir patariau nebebūti durniais ir važiuoti čia, pas mane. Su 
> kambariokais jau sutarėm, kad dar trim gyventojam mūsų kambaryje vietos 
> tikrai pakaks, o ir fabrike dabar derliaus metas – reikalingi veržlūs, 
> siekiantys aukštų tikslų ir darbštūs daržovių rūšiuotojai. Visus kviečiu. 
> Anglija – puikių galimybių, darbo ir gero gyvenimo šalis, važiuokite visi 
> čia.  Tik čia galima nesunkiai gauti kvalifikaciją atitinkantį darbą, ko 
> padaryti neįmanoma Lietuvoje.
> Žinoma, kad pasiilgstu Lietuvos. Prieš kalėdas planuoju grįžti namo dviem 
> savaitėms – eisiu susitvarkyti dantų, kol dar galioja lietuviškasis 
> sveikatos draudimas. Gi aš Lietuvos pilietis, valstybė privalo pasirūpinti 
> mano sveikata, apie tai kažkur skaičiau. Tada ir pasimatysim, perlaušim 
> kokį buteliuką, papasakosiu apie tai, koks aš laimingas, o jūs, esantys 
> Lietuvoje, – durniai.
>
>