:DD

"Glebas" <uramun@gmail.com> wrote in message news:jalbm7$biv$1@trimpas.omnitel.net...
> Daug raidžių...tiesiog autoriaus pasakojimas pateiktas kiek plačiau, su 
> pastarųjų dienų aktualijomis...
> 
> 
> 
> 
> Lietuvoje šiemet baigiau patį geriausią universitetą, turiu paklausios ir 
> populiarios specialybės magistro laipsnį.
> Tačiau pradėjęs ieškoti darbo Lietuvoje, nusivyliau. Pasitvirtino tai, ką ir 
> anksčiau maniau aš bei sakė mano tėvai, kaimynai, giminės ir klaviatūros 
> kaubojai iš Omnitel naujienų grupių – šioje homofobiškumu, skurdu ir 
> Kubiliaus sukeltų problemų dvasia gyvenančioje šalyje darbo rasti neįmanoma.
> O darbo paieškų istorija paprasta. Baigęs universitetą aš, kaip jaunas, 
> perspektyvus bei rinkoje geidžiamas specialistas, išsiunčiau keletą CV 
> skelbimuose rastais adresais ir išvykau pailsėti dviem mėnesiam į JAV. Ten 
> supratau kas yra laisvė – už indų plovėjo atlyginimą sugebėjau apkeliauti 
> visą šalį, išsinuomoti puikų būstą, automobilį ir tris mergas.
> Grįžęs į Lietuvą pamačiau, kad nei viena įmonė nesusidomėjo mano siūlomomis 
> paslaugomis. Nustebau, kad nei vienai įmonei nereikia jauno ir perspektyvaus 
> vadovo, tačiau vis dar nepraradau vilties. Pradėjau siųsti CV ne tik į 
> vadovo, bet ir į mano kvalifikacijos neatitinkančias, viceprezidento, 
> komercijos direktoriaus, rinkodaros vadovo ir panašias pareigas. Visiška 
> tyla. Kiekviena diena vis labiau patvirtino, kad jauni specialistai 
> Lietuvoje nereikalingi.
> 
> Ėmiau mąstyti apie emigraciją.
> Vienas mano draugas pasakojo, jog atvykęs į Angliją darbą tikrai surasiu. 
> Man net nereikės jo ieškoti – darbą siūlantys įmonių atstovai ateis tiesiog 
> į namus, tereikės jiems paskirstyti priėmimo laiką, kad nereiktų laukti 
> eilėje, kol kalbėsiuos su anksčiau atėjusiu darbo siūlytoju. Be abejonės 
> alga bus gera, gyvensiu puikiomis sąlygomis, dirbti praktiškai nereikės. Jei 
> trūks pinigų – jų gausiu pašalpų pavidalu.
> Nepaprastai susidomėjau tokiomis perspektyvomis ir jau visai neužilgo 
> džiaugsmingai trypčiojau Kauno oro uoste, laukdamas eilėje prie bagažo 
> patikros. Tada eilinį kartą įsitikinau, kad Lietuvoje esu engiamas – oro 
> uosto darbuotojos atėmė mano rankiniame bagaže rūpestingai supakuotus 36 
> blokus „Marlboro“ cigarečių. Labai supykau, todėl įlipęs į lėktuvą, pro 
> langą išdidžiai mostelėjau viduriniu pirštu visiems, likusiems ant žemės. 
> Ypač  Kubiliui. Jaučiaus pakylėtai, nes dėl sumažėjusio bagažo svorio, 
> sugebėjau pirmas pasiekti lėktuvo trapą. Supratau, kad bėgu daug greičiau 
> nei kiti – tai teikė vilčių, kad ateitis bus šviesi.
> Anglija mane pasitiko apniukusiu oru, tačiau jau po pirmo įkvėpimo pajutau 
> ore sklandančią neribotos laisvės, pinigų, oraus gyvenimo ir laisvų darbo 
> vietų dvasią.
> Nuojauta manęs neapgavo. Vos atvykęs suradau nepaprastai draugiškus, 
> imigrantams padedančius ir jautrius žmones.
> Štai aš jau 3 savaitės esu Anglijoje. Apsigyvenau bute, kurį man pasiūlė 
> anksčiau ten atvykę draugai. Butas nedidelis, tačiau jaukus. Niekada 
> neįsivaizdavau, kad vos 12 kvadratinių metrų ploto patalpa gali būti tokia 
> jauki. Visi 5 mano kambariokai taip pat prisidėjo prie nuostabaus jaukumo 
> kūrimo. Džiaugiuos gyvendamas multikultūrinėje aplinkoje kartu su rumunu, 
> lenku, vietnamiečiu, ukrainiečiu ir albanu. Vakarais, gurkšnodami vyną, mes 
> diskutuojame apie tarpdiscipliniško mąstymo svarbą šiuolaikinės visuomenės 
> raidoje, aptariame klausimus, susijusius su naujausiais išradimais fizikos 
> srityje, svarstome naujausių teisės aktų atitikimo šiuolaikinės visuomenės 
> poreikiams klausimus. Be to mano kambariokai man pataria kuriuose fabrikuose 
> yra lengviausia rasti darbo. Kadangi fabrikai yra bent per kelis kilometrus 
> nutolę nuo miesto, o pinigų autobusui neturiu, tai eidamas link fabrikų 
> pėsčiomis turiu laiko pasidairyti po apylinkes ir pasidžiaugti nepalyginamai 
> žalesne nei Lietuvoje žole, gražiau čiulbančiais paukšteliais, nepalyginamai 
> žydresniu bei viltingesniu dangumi virš galvos. Tuo metu jaučiuos 
> laimingas – gi aš ne smirdančioje Lietuvoje, o nuostabioje Anglijoje ir einu 
> tuos niekingus 5 kilometrus iki fabriko, kur, gal būt atsiras darbo vieta 
> prie kokių nors daržovių rūšiavimo transporterio. Jei pasiseks, gal net 
> gausiu mechanizuoto derliaus nuėmimo įrenginio operatoriaus pareigas...
> Nepraėjus nė trim savaitėm paieškų, jau turiu puikų, gerai apmokamą darbą, 
> kurio niekaip negalėjau surasti Lietuvoje – jau 3-ią dieną dirbu daržovių 
> fabrike brokolių rūšiuotoju. Darbas įdomus ir prasmingas. Kiekvieną dieną 
> išmokstu naujų lenkiškų žodžiu, todėl laikui bėgant mano bendravimo įgūdžiai 
> vis tobulės. Darbo taip pat nelabai daug. Jaučiuos oriai. Alga gera. 
> Sumokėjus mokesčius, maistui ir pramogoms  man turėtų likti net 20 svarų per 
> savaitę! Tai daugiau negu reikia. Iš savo algos sugebėsiu ne tik sumokėti už 
> gyvenamo kambario nuomą (metamės po 20 svarų per savaitę nuo žmogaus), 
> tačiau ir sočiai pavalgyti dešros iš netoli esančio pigių, nukainotų, prekių 
> supermarketo, bet ir susitaupyti daug pinigų. Vakar per „skype“ skambinau 
> savo draugams į Lietuvą. Papasakojau jiems savo puikią patirtį ir patariau 
> nebebūti durniais ir važiuoti čia, pas mane. Su kambariokais jau sutarėm, 
> kad dar trim gyventojam mūsų kambaryje vietos tikrai pakaks, o ir fabrike 
> dabar derliaus metas – reikalingi veržlūs, siekiantys aukštų tikslų ir 
> darbštūs daržovių rūšiuotojai. Visus kviečiu. Anglija – puikių galimybių, 
> darbo ir gero gyvenimo šalis, važiuokite visi čia.  Tik čia galima nesunkiai 
> gauti kvalifikaciją atitinkantį darbą, ko padaryti neįmanoma Lietuvoje.
> Žinoma, kad pasiilgstu Lietuvos. Prieš kalėdas planuoju grįžti namo dviem 
> savaitėms – eisiu susitvarkyti dantų, kol dar galioja lietuviškasis 
> sveikatos draudimas. Gi aš Lietuvos pilietis, valstybė privalo pasirūpinti 
> mano sveikata, apie tai kažkur skaičiau. Tada ir pasimatysim, perlaušim kokį 
> buteliuką, papasakosiu apie tai, koks aš laimingas, o jūs, esantys 
> Lietuvoje, – durniai.
> 
>