bleeee.... :D

++++ :DDDD



On 11/24/2011 01:59 PM, Glebas wrote:
> Daug raidžių...tiesiog autoriaus pasakojimas pateiktas kiek plačiau, su
> pastarųjų dienų aktualijomis...
>
>
>
>
> Lietuvoje šiemet baigiau patį geriausią universitetą, turiu paklausios
> ir populiarios specialybės magistro laipsnį.
> Tačiau pradėjęs ieškoti darbo Lietuvoje, nusivyliau. Pasitvirtino tai,
> ką ir anksčiau maniau aš bei sakė mano tėvai, kaimynai, giminės ir
> klaviatūros kaubojai iš Omnitel naujienų grupių – šioje homofobiškumu,
> skurdu ir Kubiliaus sukeltų problemų dvasia gyvenančioje šalyje darbo
> rasti neįmanoma.
> O darbo paieškų istorija paprasta. Baigęs universitetą aš, kaip jaunas,
> perspektyvus bei rinkoje geidžiamas specialistas, išsiunčiau keletą CV
> skelbimuose rastais adresais ir išvykau pailsėti dviem mėnesiam į JAV.
> Ten supratau kas yra laisvė – už indų plovėjo atlyginimą sugebėjau
> apkeliauti visą šalį, išsinuomoti puikų būstą, automobilį ir tris mergas.
> Grįžęs į Lietuvą pamačiau, kad nei viena įmonė nesusidomėjo mano
> siūlomomis paslaugomis. Nustebau, kad nei vienai įmonei nereikia jauno
> ir perspektyvaus vadovo, tačiau vis dar nepraradau vilties. Pradėjau
> siųsti CV ne tik į vadovo, bet ir į mano kvalifikacijos neatitinkančias,
> viceprezidento, komercijos direktoriaus, rinkodaros vadovo ir panašias
> pareigas. Visiška tyla. Kiekviena diena vis labiau patvirtino, kad jauni
> specialistai Lietuvoje nereikalingi.
>
> Ėmiau mąstyti apie emigraciją.
> Vienas mano draugas pasakojo, jog atvykęs į Angliją darbą tikrai
> surasiu. Man net nereikės jo ieškoti – darbą siūlantys įmonių atstovai
> ateis tiesiog į namus, tereikės jiems paskirstyti priėmimo laiką, kad
> nereiktų laukti eilėje, kol kalbėsiuos su anksčiau atėjusiu darbo
> siūlytoju. Be abejonės alga bus gera, gyvensiu puikiomis sąlygomis,
> dirbti praktiškai nereikės. Jei trūks pinigų – jų gausiu pašalpų pavidalu.
> Nepaprastai susidomėjau tokiomis perspektyvomis ir jau visai neužilgo
> džiaugsmingai trypčiojau Kauno oro uoste, laukdamas eilėje prie bagažo
> patikros. Tada eilinį kartą įsitikinau, kad Lietuvoje esu engiamas – oro
> uosto darbuotojos atėmė mano rankiniame bagaže rūpestingai supakuotus 36
> blokus „Marlboro“ cigarečių. Labai supykau, todėl įlipęs į lėktuvą, pro
> langą išdidžiai mostelėjau viduriniu pirštu visiems, likusiems ant
> žemės. Ypač Kubiliui. Jaučiaus pakylėtai, nes dėl sumažėjusio bagažo
> svorio, sugebėjau pirmas pasiekti lėktuvo trapą. Supratau, kad bėgu daug
> greičiau nei kiti – tai teikė vilčių, kad ateitis bus šviesi.
> Anglija mane pasitiko apniukusiu oru, tačiau jau po pirmo įkvėpimo
> pajutau ore sklandančią neribotos laisvės, pinigų, oraus gyvenimo ir
> laisvų darbo vietų dvasią.
> Nuojauta manęs neapgavo. Vos atvykęs suradau nepaprastai draugiškus,
> imigrantams padedančius ir jautrius žmones.
> Štai aš jau 3 savaitės esu Anglijoje. Apsigyvenau bute, kurį man pasiūlė
> anksčiau ten atvykę draugai. Butas nedidelis, tačiau jaukus. Niekada
> neįsivaizdavau, kad vos 12 kvadratinių metrų ploto patalpa gali būti
> tokia jauki. Visi 5 mano kambariokai taip pat prisidėjo prie nuostabaus
> jaukumo kūrimo. Džiaugiuos gyvendamas multikultūrinėje aplinkoje kartu
> su rumunu, lenku, vietnamiečiu, ukrainiečiu ir albanu. Vakarais,
> gurkšnodami vyną, mes diskutuojame apie tarpdiscipliniško mąstymo svarbą
> šiuolaikinės visuomenės raidoje, aptariame klausimus, susijusius su
> naujausiais išradimais fizikos srityje, svarstome naujausių teisės aktų
> atitikimo šiuolaikinės visuomenės poreikiams klausimus. Be to mano
> kambariokai man pataria kuriuose fabrikuose yra lengviausia rasti darbo.
> Kadangi fabrikai yra bent per kelis kilometrus nutolę nuo miesto, o
> pinigų autobusui neturiu, tai eidamas link fabrikų pėsčiomis turiu laiko
> pasidairyti po apylinkes ir pasidžiaugti nepalyginamai žalesne nei
> Lietuvoje žole, gražiau čiulbančiais paukšteliais, nepalyginamai
> žydresniu bei viltingesniu dangumi virš galvos. Tuo metu jaučiuos
> laimingas – gi aš ne smirdančioje Lietuvoje, o nuostabioje Anglijoje ir
> einu tuos niekingus 5 kilometrus iki fabriko, kur, gal būt atsiras darbo
> vieta prie kokių nors daržovių rūšiavimo transporterio. Jei pasiseks,
> gal net gausiu mechanizuoto derliaus nuėmimo įrenginio operatoriaus
> pareigas...
> Nepraėjus nė trim savaitėm paieškų, jau turiu puikų, gerai apmokamą
> darbą, kurio niekaip negalėjau surasti Lietuvoje – jau 3-ią dieną dirbu
> daržovių fabrike brokolių rūšiuotoju. Darbas įdomus ir prasmingas.
> Kiekvieną dieną išmokstu naujų lenkiškų žodžiu, todėl laikui bėgant mano
> bendravimo įgūdžiai vis tobulės. Darbo taip pat nelabai daug. Jaučiuos
> oriai. Alga gera. Sumokėjus mokesčius, maistui ir pramogoms man turėtų
> likti net 20 svarų per savaitę! Tai daugiau negu reikia. Iš savo algos
> sugebėsiu ne tik sumokėti už gyvenamo kambario nuomą (metamės po 20
> svarų per savaitę nuo žmogaus), tačiau ir sočiai pavalgyti dešros iš
> netoli esančio pigių, nukainotų, prekių supermarketo, bet ir susitaupyti
> daug pinigų. Vakar per „skype“ skambinau savo draugams į Lietuvą.
> Papasakojau jiems savo puikią patirtį ir patariau nebebūti durniais ir
> važiuoti čia, pas mane. Su kambariokais jau sutarėm, kad dar trim
> gyventojam mūsų kambaryje vietos tikrai pakaks, o ir fabrike dabar
> derliaus metas – reikalingi veržlūs, siekiantys aukštų tikslų ir
> darbštūs daržovių rūšiuotojai. Visus kviečiu. Anglija – puikių
> galimybių, darbo ir gero gyvenimo šalis, važiuokite visi čia. Tik čia
> galima nesunkiai gauti kvalifikaciją atitinkantį darbą, ko padaryti
> neįmanoma Lietuvoje.
> Žinoma, kad pasiilgstu Lietuvos. Prieš kalėdas planuoju grįžti namo
> dviem savaitėms – eisiu susitvarkyti dantų, kol dar galioja
> lietuviškasis sveikatos draudimas. Gi aš Lietuvos pilietis, valstybė
> privalo pasirūpinti mano sveikata, apie tai kažkur skaičiau. Tada ir
> pasimatysim, perlaušim kokį buteliuką, papasakosiu apie tai, koks aš
> laimingas, o jūs, esantys Lietuvoje, – durniai.
>
>