Funny :) very funny :DDD

> fabrike dabar
> derliaus metas – reikalingi veržlūs, siekiantys aukštų tikslų ir
> darbštūs daržovių rūšiuotojai.

-- 
booraz
2011.11.25 15:30:57


Glebas wrote:

> Daug raidžių...tiesiog autoriaus pasakojimas pateiktas kiek plačiau,
> su pastarųjų dienų aktualijomis...
> 
> 
> 
> 
> Lietuvoje šiemet baigiau patį geriausią universitetą, turiu
> paklausios ir populiarios specialybės magistro laipsnį.  Tačiau
> pradėjęs ieškoti darbo Lietuvoje, nusivyliau. Pasitvirtino tai, ką ir
> anksčiau maniau aš bei sakė mano tėvai, kaimynai, giminės ir
> klaviatūros kaubojai iš Omnitel naujienų grupių – šioje
> homofobiškumu, skurdu ir Kubiliaus sukeltų problemų dvasia
> gyvenančioje šalyje darbo rasti neįmanoma.  O darbo paieškų istorija
> paprasta. Baigęs universitetą aš, kaip jaunas, perspektyvus bei
> rinkoje geidžiamas specialistas, išsiunčiau keletą CV skelbimuose
> rastais adresais ir išvykau pailsėti dviem mėnesiam į JAV. Ten
> supratau kas yra laisvė – už indų plovėjo atlyginimą sugebėjau
> apkeliauti visą šalį, išsinuomoti puikų būstą, automobilį ir tris
> mergas.  Grįžęs į Lietuvą pamačiau, kad nei viena įmonė nesusidomėjo
> mano siūlomomis paslaugomis. Nustebau, kad nei vienai įmonei nereikia
> jauno ir perspektyvaus vadovo, tačiau vis dar nepraradau vilties.
> Pradėjau siųsti CV ne tik į vadovo, bet ir į mano kvalifikacijos
> neatitinkančias, viceprezidento, komercijos direktoriaus, rinkodaros
> vadovo ir panašias pareigas. Visiška tyla. Kiekviena diena vis labiau
> patvirtino, kad jauni specialistai Lietuvoje nereikalingi.
> 
> Ėmiau mąstyti apie emigraciją.
> Vienas mano draugas pasakojo, jog atvykęs į Angliją darbą tikrai
> surasiu. Man net nereikės jo ieškoti – darbą siūlantys įmonių
> atstovai ateis tiesiog į namus, tereikės jiems paskirstyti priėmimo
> laiką, kad nereiktų laukti eilėje, kol kalbėsiuos su anksčiau
> atėjusiu darbo siūlytoju. Be abejonės alga bus gera, gyvensiu
> puikiomis sąlygomis, dirbti praktiškai nereikės. Jei trūks pinigų –
> jų gausiu pašalpų pavidalu.  Nepaprastai susidomėjau tokiomis
> perspektyvomis ir jau visai neužilgo džiaugsmingai trypčiojau Kauno
> oro uoste, laukdamas eilėje prie bagažo patikros. Tada eilinį kartą
> įsitikinau, kad Lietuvoje esu engiamas – oro uosto darbuotojos atėmė
> mano rankiniame bagaže rūpestingai supakuotus 36 blokus „Marlboro“
> cigarečių. Labai supykau, todėl įlipęs į lėktuvą, pro langą išdidžiai
> mostelėjau viduriniu pirštu visiems, likusiems ant žemės. Ypač
> Kubiliui. Jaučiaus pakylėtai, nes dėl sumažėjusio bagažo svorio,
> sugebėjau pirmas pasiekti lėktuvo trapą. Supratau, kad bėgu daug
> greičiau nei kiti – tai teikė vilčių, kad ateitis bus šviesi.
> Anglija mane pasitiko apniukusiu oru, tačiau jau po pirmo įkvėpimo
> pajutau ore sklandančią neribotos laisvės, pinigų, oraus gyvenimo ir
> laisvų darbo vietų dvasią.  Nuojauta manęs neapgavo. Vos atvykęs
> suradau nepaprastai draugiškus, imigrantams padedančius ir jautrius
> žmones.  Štai aš jau 3 savaitės esu Anglijoje. Apsigyvenau bute, kurį
> man pasiūlė anksčiau ten atvykę draugai. Butas nedidelis, tačiau
> jaukus. Niekada neįsivaizdavau, kad vos 12 kvadratinių metrų ploto
> patalpa gali būti tokia jauki. Visi 5 mano kambariokai taip pat
> prisidėjo prie nuostabaus jaukumo kūrimo. Džiaugiuos gyvendamas
> multikultūrinėje aplinkoje kartu su rumunu, lenku, vietnamiečiu,
> ukrainiečiu ir albanu. Vakarais, gurkšnodami vyną, mes diskutuojame
> apie tarpdiscipliniško mąstymo svarbą šiuolaikinės visuomenės
> raidoje, aptariame klausimus, susijusius su naujausiais išradimais
> fizikos srityje, svarstome naujausių teisės aktų atitikimo
> šiuolaikinės visuomenės poreikiams klausimus. Be to mano kambariokai
> man pataria kuriuose fabrikuose yra lengviausia rasti darbo. Kadangi
> fabrikai yra bent per kelis kilometrus nutolę nuo miesto, o pinigų
> autobusui neturiu, tai eidamas link fabrikų pėsčiomis turiu laiko
> pasidairyti po apylinkes ir pasidžiaugti nepalyginamai žalesne nei
> Lietuvoje žole, gražiau čiulbančiais paukšteliais, nepalyginamai
> žydresniu bei viltingesniu dangumi virš galvos. Tuo metu jaučiuos
> laimingas – gi aš ne smirdančioje Lietuvoje, o nuostabioje Anglijoje
> ir einu tuos niekingus 5 kilometrus iki fabriko, kur, gal būt atsiras
> darbo vieta prie kokių nors daržovių rūšiavimo transporterio. Jei
> pasiseks, gal net gausiu mechanizuoto derliaus nuėmimo įrenginio
> operatoriaus pareigas...  Nepraėjus nė trim savaitėm paieškų, jau
> turiu puikų, gerai apmokamą darbą, kurio niekaip negalėjau surasti
> Lietuvoje – jau 3-ią dieną dirbu daržovių fabrike brokolių
> rūšiuotoju. Darbas įdomus ir prasmingas. Kiekvieną dieną išmokstu
> naujų lenkiškų žodžiu, todėl laikui bėgant mano bendravimo įgūdžiai
> vis tobulės. Darbo taip pat nelabai daug. Jaučiuos oriai. Alga gera.
> Sumokėjus mokesčius, maistui ir pramogoms  man turėtų likti net 20
> svarų per savaitę! Tai daugiau negu reikia. Iš savo algos sugebėsiu
> ne tik sumokėti už gyvenamo kambario nuomą (metamės po 20 svarų per
> savaitę nuo žmogaus), tačiau ir sočiai pavalgyti dešros iš netoli
> esančio pigių, nukainotų, prekių supermarketo, bet ir susitaupyti
> daug pinigų. Vakar per „skype“ skambinau savo draugams į Lietuvą.
> Papasakojau jiems savo puikią patirtį ir patariau nebebūti durniais
> ir važiuoti čia, pas mane. Su kambariokais jau sutarėm, kad dar trim
> gyventojam mūsų kambaryje vietos tikrai pakaks, o ir fabrike dabar
> derliaus metas – reikalingi veržlūs, siekiantys aukštų tikslų ir
> darbštūs daržovių rūšiuotojai. Visus kviečiu. Anglija – puikių
> galimybių, darbo ir gero gyvenimo šalis, važiuokite visi čia.  Tik
> čia galima nesunkiai gauti kvalifikaciją atitinkantį darbą, ko
> padaryti neįmanoma Lietuvoje.  Žinoma, kad pasiilgstu Lietuvos. Prieš
> kalėdas planuoju grįžti namo dviem savaitėms – eisiu susitvarkyti
> dantų, kol dar galioja lietuviškasis sveikatos draudimas. Gi aš
> Lietuvos pilietis, valstybė privalo pasirūpinti mano sveikata, apie
> tai kažkur skaičiau. Tada ir pasimatysim, perlaušim kokį buteliuką,
> papasakosiu apie tai, koks aš laimingas, o jūs, esantys Lietuvoje, –
> durniai.