Seniai tokio briedo neskaičiau.
Autorius įsivaizduoja, kad kepti batonai ant medžių auga. O pienas upėmis 
teka. Nori kažką turėti - dirbk.

"optimistas" <pokemonz@takas.lt> wrote in message 
news:janq8n$p7m$1@trimpas.omnitel.net...
> :DD
>
> "Glebas" <uramun@gmail.com> wrote in message 
> news:jalbm7$biv$1@trimpas.omnitel.net...
>> Daug raidžių...tiesiog autoriaus pasakojimas pateiktas kiek plačiau, su
>> pastarųjų dienų aktualijomis...
>>
>>
>>
>>
>> Lietuvoje šiemet baigiau patį geriausią universitetą, turiu paklausios ir
>> populiarios specialybės magistro laipsnį.
>> Tačiau pradėjęs ieškoti darbo Lietuvoje, nusivyliau. Pasitvirtino tai, ką 
>> ir
>> anksčiau maniau aš bei sakė mano tėvai, kaimynai, giminės ir klaviatūros
>> kaubojai iš Omnitel naujienų grupių – šioje homofobiškumu, skurdu ir
>> Kubiliaus sukeltų problemų dvasia gyvenančioje šalyje darbo rasti 
>> neįmanoma.
>> O darbo paieškų istorija paprasta. Baigęs universitetą aš, kaip jaunas,
>> perspektyvus bei rinkoje geidžiamas specialistas, išsiunčiau keletą CV
>> skelbimuose rastais adresais ir išvykau pailsėti dviem mėnesiam į JAV. 
>> Ten
>> supratau kas yra laisvė – už indų plovėjo atlyginimą sugebėjau apkeliauti
>> visą šalį, išsinuomoti puikų būstą, automobilį ir tris mergas.
>> Grįžęs į Lietuvą pamačiau, kad nei viena įmonė nesusidomėjo mano 
>> siūlomomis
>> paslaugomis. Nustebau, kad nei vienai įmonei nereikia jauno ir 
>> perspektyvaus
>> vadovo, tačiau vis dar nepraradau vilties. Pradėjau siųsti CV ne tik į
>> vadovo, bet ir į mano kvalifikacijos neatitinkančias, viceprezidento,
>> komercijos direktoriaus, rinkodaros vadovo ir panašias pareigas. Visiška
>> tyla. Kiekviena diena vis labiau patvirtino, kad jauni specialistai
>> Lietuvoje nereikalingi.
>>
>> Ėmiau mąstyti apie emigraciją.
>> Vienas mano draugas pasakojo, jog atvykęs į Angliją darbą tikrai surasiu.
>> Man net nereikės jo ieškoti – darbą siūlantys įmonių atstovai ateis 
>> tiesiog
>> į namus, tereikės jiems paskirstyti priėmimo laiką, kad nereiktų laukti
>> eilėje, kol kalbėsiuos su anksčiau atėjusiu darbo siūlytoju. Be abejonės
>> alga bus gera, gyvensiu puikiomis sąlygomis, dirbti praktiškai nereikės. 
>> Jei
>> trūks pinigų – jų gausiu pašalpų pavidalu.
>> Nepaprastai susidomėjau tokiomis perspektyvomis ir jau visai neužilgo
>> džiaugsmingai trypčiojau Kauno oro uoste, laukdamas eilėje prie bagažo
>> patikros. Tada eilinį kartą įsitikinau, kad Lietuvoje esu engiamas – oro
>> uosto darbuotojos atėmė mano rankiniame bagaže rūpestingai supakuotus 36
>> blokus „Marlboro“ cigarečių. Labai supykau, todėl įlipęs į lėktuvą, pro
>> langą išdidžiai mostelėjau viduriniu pirštu visiems, likusiems ant žemės.
>> Ypač  Kubiliui. Jaučiaus pakylėtai, nes dėl sumažėjusio bagažo svorio,
>> sugebėjau pirmas pasiekti lėktuvo trapą. Supratau, kad bėgu daug greičiau
>> nei kiti – tai teikė vilčių, kad ateitis bus šviesi.
>> Anglija mane pasitiko apniukusiu oru, tačiau jau po pirmo įkvėpimo 
>> pajutau
>> ore sklandančią neribotos laisvės, pinigų, oraus gyvenimo ir laisvų darbo
>> vietų dvasią.
>> Nuojauta manęs neapgavo. Vos atvykęs suradau nepaprastai draugiškus,
>> imigrantams padedančius ir jautrius žmones.
>> Štai aš jau 3 savaitės esu Anglijoje. Apsigyvenau bute, kurį man pasiūlė
>> anksčiau ten atvykę draugai. Butas nedidelis, tačiau jaukus. Niekada
>> neįsivaizdavau, kad vos 12 kvadratinių metrų ploto patalpa gali būti 
>> tokia
>> jauki. Visi 5 mano kambariokai taip pat prisidėjo prie nuostabaus jaukumo
>> kūrimo. Džiaugiuos gyvendamas multikultūrinėje aplinkoje kartu su rumunu,
>> lenku, vietnamiečiu, ukrainiečiu ir albanu. Vakarais, gurkšnodami vyną, 
>> mes
>> diskutuojame apie tarpdiscipliniško mąstymo svarbą šiuolaikinės 
>> visuomenės
>> raidoje, aptariame klausimus, susijusius su naujausiais išradimais 
>> fizikos
>> srityje, svarstome naujausių teisės aktų atitikimo šiuolaikinės 
>> visuomenės
>> poreikiams klausimus. Be to mano kambariokai man pataria kuriuose 
>> fabrikuose
>> yra lengviausia rasti darbo. Kadangi fabrikai yra bent per kelis 
>> kilometrus
>> nutolę nuo miesto, o pinigų autobusui neturiu, tai eidamas link fabrikų
>> pėsčiomis turiu laiko pasidairyti po apylinkes ir pasidžiaugti 
>> nepalyginamai
>> žalesne nei Lietuvoje žole, gražiau čiulbančiais paukšteliais, 
>> nepalyginamai
>> žydresniu bei viltingesniu dangumi virš galvos. Tuo metu jaučiuos
>> laimingas – gi aš ne smirdančioje Lietuvoje, o nuostabioje Anglijoje ir 
>> einu
>> tuos niekingus 5 kilometrus iki fabriko, kur, gal būt atsiras darbo vieta
>> prie kokių nors daržovių rūšiavimo transporterio. Jei pasiseks, gal net
>> gausiu mechanizuoto derliaus nuėmimo įrenginio operatoriaus pareigas...
>> Nepraėjus nė trim savaitėm paieškų, jau turiu puikų, gerai apmokamą 
>> darbą,
>> kurio niekaip negalėjau surasti Lietuvoje – jau 3-ią dieną dirbu daržovių
>> fabrike brokolių rūšiuotoju. Darbas įdomus ir prasmingas. Kiekvieną dieną
>> išmokstu naujų lenkiškų žodžiu, todėl laikui bėgant mano bendravimo 
>> įgūdžiai
>> vis tobulės. Darbo taip pat nelabai daug. Jaučiuos oriai. Alga gera.
>> Sumokėjus mokesčius, maistui ir pramogoms  man turėtų likti net 20 svarų 
>> per
>> savaitę! Tai daugiau negu reikia. Iš savo algos sugebėsiu ne tik sumokėti 
>> už
>> gyvenamo kambario nuomą (metamės po 20 svarų per savaitę nuo žmogaus),
>> tačiau ir sočiai pavalgyti dešros iš netoli esančio pigių, nukainotų, 
>> prekių
>> supermarketo, bet ir susitaupyti daug pinigų. Vakar per „skype“ skambinau
>> savo draugams į Lietuvą. Papasakojau jiems savo puikią patirtį ir 
>> patariau
>> nebebūti durniais ir važiuoti čia, pas mane. Su kambariokais jau sutarėm,
>> kad dar trim gyventojam mūsų kambaryje vietos tikrai pakaks, o ir fabrike
>> dabar derliaus metas – reikalingi veržlūs, siekiantys aukštų tikslų ir
>> darbštūs daržovių rūšiuotojai. Visus kviečiu. Anglija – puikių galimybių,
>> darbo ir gero gyvenimo šalis, važiuokite visi čia.  Tik čia galima 
>> nesunkiai
>> gauti kvalifikaciją atitinkantį darbą, ko padaryti neįmanoma Lietuvoje.
>> Žinoma, kad pasiilgstu Lietuvos. Prieš kalėdas planuoju grįžti namo dviem
>> savaitėms – eisiu susitvarkyti dantų, kol dar galioja lietuviškasis
>> sveikatos draudimas. Gi aš Lietuvos pilietis, valstybė privalo 
>> pasirūpinti
>> mano sveikata, apie tai kažkur skaičiau. Tada ir pasimatysim, perlaušim 
>> kokį
>> buteliuką, papasakosiu apie tai, koks aš laimingas, o jūs, esantys
>> Lietuvoje, – durniai.
>>
>>