O kai žiema ateis, gyvybės medžiai? Mes nevieningi. Ir nesusitelkę kaip išskrendantys paukščiai. Aplenkti, staiga mes vėjui pasisiūlom, kad sukristume į abejingą kūdrą. Ir žydime, ir vystame kartu. O vaikšto dar kažkur galingi liūtai ir kol tokie jie, - negalių nežino. R.M. Rilkė -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564