L. Stankūnaitė teigia, kad atsakingos institucijos netinkamai atliko
savo darbą, ko pasekoje išsirutulioji garsioji Kauno pedofilijos
istorija.

„Patikėkite, jeigu mūsų valstybės institucijos būtų laiku ir
tinkamai pradėjusios tirti vadinamą „pedofilijos“ skandalą, jeigu
visi pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo darbą, to, ką matome ir
turime dabar, tikrai nebūtų. Nebūtų istorijos, kuri virto „šmeižto,
kliedesių ir žudynių byla“, būtų padėtas taškas, išsaugotos
žmonių gyvybės… Tereikėjo kvalifikuotai ir visapusiškai ištirti
pateiktus kaltinimus tariama „pedofilija“ ir visiems būtų aišku,
taip buvo ar ne… Gal tada nebūtų tokių skaudžių pasekmių,
2009-ųjų spalio 5-ąją nužudytos mano mylimos sesers Violetos, teisėjo
Jono Furmanavičiaus, gal lig šiol būtų gyvas ir mano dukrelės tėtis
Drąsius, gal dabar gyventų ir man daug teisinėmis priemonėmis padėjęs
Andrius Ūsas, gal nebūtų žuvęs ir Vaidas Milinis?“, - svarsto L.
Stankūnaitė.
Kreipimosi pabaigoje L. Stankūnaitė netikėtai pareiškia suprantanti
Klonio gatvėje besiburiuojančius žmones.
„Suprantu jus, Garliavoje budinčius žmones… Kiekvieną dieną gyvenu
viltimi, kad išauš ta diena, kai Lietuvoje bus gerbiami įstatymai, bus
paisoma žmogaus teisių, o lietuviai galės didžiuotis, kad juos gina ir
saugo Lietuvos respublika“, - rašo L. Stankūnaitė.(delfi)



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564