Žinote ponia, vakar Jūsų klausymo paakinta pasiėmiau D.Nalenč ir
T.Nalenčius Juzefas Pilsudskis ir pasiskaičiau, kaip šis Lietuvos
atžvilgiu niekadėjas, vykdė Lenkijoje karinį perversmą... Taigi,
perversmas vyko 1926 metų gegužį, todėl žuvę dvidešimt penktaisiais
negali būti to perversmo aukomis... Skaitant prireikė padėti į šalį
savo nacionalinį išdidumą ir vertinti Pilsudskį kaip žmogų -
nepatikėsi, bet Jis davė nurodymą, kad visi žuvusieji /tiek
laimėjusieji, tiek pralaimėjusieji/ būtų palaidoti vienose kapinėse,
be jokių išskyrimų... Ir dar, kai jį Tautos Susirinkimas išrinko
prezidentu - atsisakė šito posto ir ėmėsi vadovauti vyriausybei.
Galėčiau dar apie šitą žmogų pasakyti keletą gerų žodžių, bet
knygoje nepabraukiau ir dabar nerandu... be to, vėliau jis tapo tikru
diktatoriumi ir elgėsi labai negražiai... Kaip ten bebuvo, bet 1930m.
gruodžio mėn. nugalėjęs opoziciją, Pilsudskis atsisakė ministro
pirmininko posto - pasitraukė, kai šaliai nebegrėsė tiesioginis
pavojus. Atvirkščiai, kai visai realios atrodė svajonės apie būsimą
valstybės galią. Tiesiog nesinori patikėti...   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564