O kai žiema ateis, gyvybės medžiai? / Mes nevieningi. Ir nesusitelkę / kaip išskrendantys paukščiai. Aplenkti, / staiga mes vėjui pasisiūlom, kad / sukristume į abejingą kūdrą. / Ir žydime, ir vystame kartu. / O vaikšto dar kažkur galingi liūtai / ir kol tokie jie, – negalių nežino. (R. M. Rilkė) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564