Manau, kad tikintiesiems yra lengviau išgyventi įvairiausiausias nelaimes, negandas. Jie Turi Dievą, kuriam užkrauna savo problemų sprendimą. Jie meldžiasi ir tikisi, kad bus jų išklausyta, pagalbėta, net po mirties bus apdovanoti Dangumi, kuriame tūkstantį kartų, anot Noėjos, geriau nei žemėje. Netikintis Dievu lieka su savo problemomis akis į akį ir gali pasikliauti tik savimi, savo šeimos nariais,kažkiek giminėmis, draugais ir atatinkamomis tarnybomis. Nemaža tikinčiųjų nusižengdami bažnyčios mokymui, siekia gauti papildomai informacijos,pagalbos iš įvairiausio plauko burtininkų. Netikintieji tik smalsumo vedami. Tikintieji lengviau linkę patikėti gandais, sąmokslo teorijoms, venckams, yra linkę į misticizmą. Netikintieji blaiviau žiūri į gyvenimo reiškinius, ieško objektyvių priežasčių, o ne Dievo piršto, todėl geriau supranta realybę. Ir tikintieji ir netikintieji turi vienodą teisę gyventi, veistis ir daugintis šioje Dievo sutvertame pasaulyje. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564