Na, kaip tu apie mano dukrytę gali taip ir pagalvot - esu tikra, kad jeigu
būtų pamačiusi, tai būtų puolusi į glėbį... Šiaip tai ji į savo
mamytę - truputį pavėpusi ir dar akiniai tokiame amžiuje: nei su
minusu, nei su pliusu... Turi jiedu bėdų, nes V. mama serga "parkinsonu"
ir pati negali netik kad vaikščioti, bet net pati atsisėsti ir rankos
nebeklauso... Taigi vieną savaitgalio dieną paaukoja jiems. Blogiausiai,
kad ji net neleidžia užsiminti apie galimybę įsileisti į namus
svetimą moterį... V. tėtė su manim vienmetis ir jam toli gražu
neišeina taip tvarkytis, kaip tvarkosi cecius... Dar pasakysiu, kad
kiekvieną minutę laukiame  Vyčio dukrytės "atėjimo" Daktarai sako, kad
ji labai didelė... martytė smulkutė, tai rūpi, kad tik viskas gerai
būtų... Tarp kitko, lygiai prieš 52 metus /tada balandžio 15-ji buvo
Didysis Penktadienis/ aš pagimdžiau savo "sūnutį" kuriam iki penkių
kg. trūko tik 100 gramų. Ko gero, ateinanti mergytė bus į savo
dėduką... Sekmės   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564