pas mane stropuva man gerai veikia, jei turesi konkretu klausima, klausk du pastebejimai pradziai: su automatika nepersistenk, nes malkos pacios i katila nesulenda vistiek...termometrai ir termogalvos tai cia jau po default turi but, kur ju reikia imk galinga stropuva, nes jos nelabai dakaitina iki deklaruojamu kw, plius ant didesniu tai ir malkos lenda didesnes, kol ta stropuva uzkaista, ir kol baigia degt tai turbut 50% laiko veikia ant zemos temp (iki 50C), bent pas mane kondensato beveik ner, kaminas nesikisa, stropuva 40kw, sildomas plotas 150m2 "ND" wrote in message news:l5t3os$v38$1@trimpas.omnitel.net... Sveiki, Artimiausiomis dienomis name pajunginės KKK Stropuva. Norisi turėti aiškią, nesudėtingą, patogią prižiūrėti ir eksploatuoti sistemą. Kaip žinia kiekvienas santechnikas turi savą požiūrį į katilinės aprišimą, nedažnas sistemą stengiasi padaryti maksimaliai patogią vartotojui. Skirtingos schemos gali veikti gerai, bet man įdomiausia kokie paprasti ir patogūs šildymo sistemos eksploatavimui, priežiūrai, aptarnavimui, gedimų šalinimui sprendimai yra pamirštami standartinėse pajungimo schemose? Pas keleta mačiau gerai veikiančių, tačiau valdymo prasme nepatogių, neaiškių schemų, pvz. nebūna aiški grįžtamo srauto ar grindinio paduodamo/grįžtamo temperatūros, nežinomas slėgis sistemoje, trūksta ventilių vandens išleidimui esant gedimui tam tikroje dalyje (pvz. po išsiplėtimo indu) ir pan. Per šilta ar per šalta vienas nustato pridėjęs ranką prie vamzdžio, to neaiškumo nesinori. Žinau, kad yra didelė galimybė automatikos, bet mane domina paprasti patogūs sprendimai, kuriuos pasidarėte, ar pamiršote pasidaryti jūs. Būsiu dėkingas už patarimus :) ND